- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- pieno atėmimas, Joninių naktis, šluota aukštyn kojom
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Dvare gyveno moteris, apie kurią kaimynai kalbėjo kaip apie raganą. Žmonės pastebėjo, kad vieną dieną pas vienus, kitą dieną pas kitus karvės lieka be pieno.
Sekdami pamatė keistą dalyką: ragana melžia ne karvę, o prie durų pakabintą mazgotę, ir iš jos teka pienas. Taip ji atimdavo pieną iš svetimų gyvulių.
Atėjo Joninės. Buvo žinoma, kad Joninių naktį ragana išlekia į raganų susirinkimą. Troboje buvo ratelis be rato ir šluota, pastatyta aukštyn kojomis. Vienas žmogus paėmė šluotą ir pastatė ją paprastai.
Vidurnaktį pakilo vėjas, ragana grįžo per kaminą, bet dėl pakeistos šluotos nepataikė. Ji nusirito nuo stogo ir ilgai sirgo. Nuo tada pieno per mazgotę nebemelžė.
Interpretacija: ką reiškia apgauta ragana?
Sakmė kalba apie maginę žalą ūkiui. Pienas buvo svarbus namų turtas, todėl jo dingimas aiškintas ne tik liga ar atsitiktinumu, bet ir raganos veikimu.
Mazgotė pakeičia karvę: daiktas tampa maginiu ryšiu su gyvuliu. Tai rodo tikėjimą, kad per pakaitalą galima veikti tikrą daiktą ar gyvą būtybę.
Šluotos perstatymas yra paprasta, bet veiksminga priešmagija. Žmogus ne kovoja su ragana tiesiogiai, o pakeičia jos grįžimo ženklą.
Istorija, variantai ir užrašymas
Raganų sakmėse dažni pieno atėmimo, Joninių nakties, skrydžio, šluotos, ratelio ir susirinkimo motyvai. Joninės laikytos ypač stipriu ribiniu laiku, kai maginė veikla suaktyvėja.
Tokios sakmės padėjo bendruomenei aiškinti ūkio nesėkmes ir kartu nustatė socialines įtampas: įtarimas dažnai krisdavo ant konkrečios kaimynės ar dvaro moters.
Tai mitologinė sakmė. Pieną „atimančios“ raganos ir jos skrydžio į raganų susirinkimą per Jonines (Rasas) motyvai artimi visos Europos raganų tikėjimams (raganų sabatas, skrydis, priešmagija). Lietuvių ragana sakmėse dažniausiai yra kenkianti žmona ar kaimynė, ne laumė; raganų ir kitas mitines būtybes tyrė Norbertas Vėlius, o variantai klasifikuoti Bronislavos Kerbelytės kataloge (Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas, t. 3, 2002).
Joninės ir maginė naktis
Joninių naktis tautosakoje susijusi su augalų, ugnies, rasos ir slaptų galių veikimu. Tai laikas, kai galima rasti paparčio žiedą, bet ir susidurti su raganomis.
„Apgauta ragana“ parodo tamsiąją šios nakties pusę: ribos atsidaro, bet gudrus žmogus gali jas pakreipti prieš kenkiantįjį.
