- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- pieno atėmimas, Joninių naktis, šluota aukštyn kojom
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Dvare gyveno moteris, apie kurią kaimynai kalbėjo kaip apie raganą. Žmonės pastebėjo, kad vieną dieną pas vienus, kitą dieną pas kitus karvės lieka be pieno.
Sekdami pamatė keistą dalyką: ragana melžia ne karvę, o prie durų pakabintą mazgotę, ir iš jos teka pienas. Taip ji atimdavo pieną iš svetimų gyvulių.
Atėjo Joninės. Buvo žinoma, kad Joninių naktį ragana išlekia į raganų susirinkimą. Troboje buvo ratelis be rato ir šluota, pastatyta aukštyn kojomis. Vienas žmogus paėmė šluotą ir pastatė ją paprastai.
Vidurnaktį pakilo vėjas, ragana grįžo per kaminą, bet dėl pakeistos šluotos nepataikė. Ji nusirito nuo stogo ir ilgai sirgo. Nuo tada pieno per mazgotę nebemelžė.
Interpretacija: ką reiškia apgauta ragana?
Sakmė kalba apie maginę žalą ūkiui. Pienas buvo svarbus namų turtas, todėl jo dingimas aiškintas ne tik liga ar atsitiktinumu, bet ir raganos veikimu.
Mazgotė pakeičia karvę: daiktas tampa maginiu ryšiu su gyvuliu. Tai rodo tikėjimą, kad per pakaitalą galima veikti tikrą daiktą ar gyvą būtybę.
Šluotos perstatymas yra paprasta, bet veiksminga priešmagija. Žmogus ne kovoja su ragana tiesiogiai, o pakeičia jos grįžimo ženklą.
Naudotas variantas ir šaltinis
Vaikams.lt: „Apgauta ragana“, visas sakmės tekstas. Redakcinis konkretaus nurodyto varianto perpasakojimas, patikrintas pagal visą šaltinio pasakojimą. Tai ne pažodinė užrašo transkripcija.
Joninės ir maginė naktis
Joninių naktis tautosakoje susijusi su augalų, ugnies, rasos ir slaptų galių veikimu. Tai laikas, kai galima rasti paparčio žiedą, bet ir susidurti su raganomis.
„Apgauta ragana“ parodo tamsiąją šios nakties pusę: ribos atsidaro, bet gudrus žmogus gali jas pakreipti prieš kenkiantįjį.
