- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- audeklai, nerami gerovė, virvagalis
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Pasakojama, kad Barbora Stonienė pati niekada neausdavo, bet audeklų turėdavo tiek, jog galėdavo nuolat pardavinėti. Juos jai nešė aitvaras. Visame krašte ji garsėjo turtu.
Vis dėlto moteris nesijautė laiminga. Buvo nerami, nuolat susirūpinusi, per anksti pražilo. Pasakotojos žodžiais, aitvaro kamavimas baigėsi tuo, kad ji neteko proto.
Vieną dieną atgalia ranka išmetė į gatvę virvagalį, kuriame laikėsi aitvaras. Šis įsižeidė ir atkeršijo: sudegino jos trobesius ir visą sukauptą turtą.
Ką pastebėti skaitant
Čia turto gausa ir geras gyvenimas išskiriami. Pasakotojo ryšys tarp turto, nerimo ir ligos yra sakmės vertinimas, ne medicininis paaiškinimas.
Pasakota Onos Silickienės, Kūrenų kaime; užrašė P. Valeika 1932 m., LTR 397(94).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 515, p. 532: „Aitvaro kerštas“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.