- Žanras
- Užrašyti vietos pasakojimai
- Motyvai
- žuvusios vestuvės, akmenys upėje, tėvų prakeiksmas
- Šaltinių būsena
- Redakcinis užrašytų pasakojimų aptarimas
Trys pasakojimai apie tą pačią vietą
Neries akmenų vardas siejamas su žuvusia vestuvių palyda. Tačiau 2007 m. paskelbti tekstai nesudaro vieno vienodai pasakojamo siužeto: vienur svarbesnis persikėlimas per upę, kitur – įlūžęs ledas ir tėvų prakeiksmas. Čia pateikiame redakcinę variantų santrauką; originalūs užrašymai pasiekiami šaltinyje.
Kas pasakojo ir kada
Nr. 188: Zenona Gotovt-Šumska, 66 metų, Verkšionių kaimas; Ida Stankevičiūtė užrašė 2005 m. Nr. 189: Irena Špak-Satkievič, 76 metų, Pugainių kaimas; užrašyta 2005 m. Nr. 190: Jadviga Dakšievič-Jakonis, 79 metų, Buivydų kaimas; užrašyta 2003 m. Visi trys tekstai paskelbti „Tautosakos darbų“ XXXIII tome, p. 245–246.
Užrašymo metai datuoja pokalbį su pateikėju. Jie nepasako, kada atsirado padavimas ar kada tariamai įvyko nelaimė. Pasakotojų gyvenamosios vietos taip pat nėra trys skirtingos akmenų vietos.
Kuo variantai skiriasi
Pirmajame pasakojime išlieka abejonė, kaip akmenys atsirado ar išaugo. Antrajame nelaimės aiškinimas neužbaigtas. Trečiajame penki vežimai ir penki akmenys susiejami su tėvų nepritarimu santuokai. Trumpinant verta išsaugoti šiuos skirtumus, o ne visų trijų pasakotojų žodžius sudėti į vieną tariamai senovinį tekstą.
Palyginimo klausimas skaitytojui: ar akmenys čia yra patys vestuvininkai, jų žūties ženklas, ar vėliau taip paaiškinta upės vieta? Vien pavadinimas šių galimybių neatskiria.
Vieta ir įrodymų ribos
Kortelėje kalbama apie Vestuvių akmenis Neryje ties Verkšionimis. Tautosakos publikacija liudija vietos atmintį; ji nepatvirtina konkretaus skendimo įvykio ir neatstoja dabartinio prieigos aprašo. Senas pasakojimas apie ėjimą per nusekusią upę nėra šiandienos perėjos nuoroda.
Skaitant originalą verta kartu pasižymėti teksto numerį, pasakotoją, užrašytoją ir metus. Taip „padavimas apie akmenis“ tampa atsekamu konkrečios bendruomenės pasakojimu.
