Tvartas / kūtė / gurbas: lietuvių tradicinė architektūra

Tvarto, kūtės ir gurbo tipai ir dalys

Linijinis tvartas: Paprastesnis pailgas pastatas gyvuliams laikyti.

L arba U plano tvartas: Didesnių ūkių kompleksas, formuojantis uždaresnį gyvulių kiemą.

Tvartas su diendaržiu: Pastatas ar pastatų grupė, susieta su aptvertu gyvulių kiemu.

Kas yra tvartas?

Tvartas yra gyvulių laikymo pastatas. Skirtinguose regionuose vartoti ir kiti pavadinimai: kūtė, gurbas, staldas, abarė, punia. Pavadinimų įvairovė rodo, kad gyvulių ūkis buvo labai regioniškas.

Tvartas buvo ne tik pastogė gyvuliams. Jis organizavo pašarus, mėšlą, gyvulių judėjimą, šilumą ir ūkinio kiemo tvarką.

Istorija ir šaltiniai

Gyvulių pastatai minimi jau ankstyvuose dvarų inventoriuose. Valstiečių sodybose tvarto forma priklausė nuo ūkio dydžio, laikomų gyvulių ir regiono statybinių medžiagų.

Didesniuose Žemaitijos, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos ūkiuose tvartai galėjo sudaryti L, U arba net uždaresnio kiemo planą su diendaržiu ar laidaru.

Konstrukcija

Tvartai statyti iš rąstų, molio, akmens ar plytų, kartais mišriomis technikomis. Jiems būdingi aukštesni akmeniniai pamatai, mažesni langai arba visai mažos angos, plačios pastogės.

Gyvulių pastatui reikėjo šilumos, bet kartu ir vėdinimo. Todėl tvarto konstrukcija turėjo spręsti drėgmės, kvapo, šalčio ir gyvulių saugumo klausimus.

Vieta sodyboje

Tvartas priklausė ūkinio kiemo zonai. Jis turėjo būti patogiai pasiekiamas iš gyvenamojo namo, bet ne per arti švariojo kiemo ar gėlių darželio.

Prie tvarto dažnai buvo diendaržis arba laidaras - aptverta gyvulių buvimo vieta. Tvoros ir vartai čia buvo tokie pat svarbūs kaip pats pastatas.