Gyvenamieji pastatai
Seniausias žemaičių gyvenamojo trobesio tipas
gerai paliudyta
Žemaitija, numas, atvira ugniavietė, numgalis, lėpis, čiukuras, trobos kilmė, senoji sodyba
Nomas, Žemaičių numas, Senasis gyvenamasis trobesys
Numo tipai ir dalys
Gyvenamasis numas: Senesnis namo tipas, kuriame žmogaus gyvenimas telkėsi apie atvirą ugniavietę.
Numgalis: Numo galinė dalis, naudota podėliui, atsargoms ar gyvuliams.
Lėpis: Prie numo galo ar šono buvęs priedas, siejamas su pastogine ar ūkiška priešlieta.
Kas yra numas?
Numas yra senas žemaitiškas gyvenamasis trobesys, siejamas su ankstyvąja antžemine valstiečių architektūra. Skirtingai nuo vėlesnės trobos, numo centre buvo atvira ugniavietė, o patalpos tūris dažnai neturėjo lubų dabartine prasme.
Šis pastatas svarbus ne tik kaip konkretus namo tipas. Jis rodo architektūros tarpsnį, kai būstas dar glaudžiai siejo žmogų, ugnį, dūmus, gyvulius ir atsargas viename ūkiškame pastate.
Istorinis vaidmuo
Numas laikomas vienu seniausių lietuvių gyvenamųjų trobesių tipų. Vėlesnėje Žemaitijos architektūroje jo vietą pamažu užėmė troba, turėjusi aiškesnį kambarių planą, krosnį ir kamino sistemą.
XIX a. numai daug kur prarado gyvenamąją funkciją. Kai kur jie tapo ūkiniais pastatais, tvartais ar pagalbinėmis erdvėmis, o gyvenimas persikėlė į modernesnę trobą.
Atvira ugniavietė ir dūmai
Numo ugniavietė dažniausiai buvo atvira, grįsta akmenimis. Dūmai kilo į pastogę ir išeidavo pro čiukurus ar kitas angas. Tokia sistema reikalavo aukšto stogo, dūmams atsparių paviršių ir kasdienio prisitaikymo prie dūminės aplinkos.
Atvira ugnis buvo maisto gamybos, šilumos, šviesos ir namų centro vieta. Todėl numą galima suprasti kaip ankstyvąją ugnies architektūrą, kur kaminas dar nebuvo atskira mūrinė sistema.
Numgalis ir pagalbinės erdvės
Numo plane svarbus numgalis - galinė pastato dalis, naudota podėliui, gyvuliams ar kitoms ūkiškoms reikmėms. Tai parodo, kad senasis gyvenamasis pastatas dar nebuvo griežtai atskirtas nuo ūkio.
Prie numo galėjo būti lėpis arba panaši pastoginė dalis. Tokios erdvės saugojo rakandus, malkas, pašarus ar kitus kasdienio ūkio daiktus nuo lietaus ir sniego.
Kaip numas susijęs su troba
Troba perėmė gyvenamojo namo funkciją, bet dalį numo atminties išlaikė patalpų logikoje ir ugnies vietos svarboje. Virenė, kaminas ir priemenės jau priklauso kitam raidos etapui, bet jie tęsia numo ugnies centro idėją.
Todėl numas yra būtinas puslapis lietuvių tradicinės architektūros sistemoje: be jo sunkiau suprasti, kodėl žemaitiška troba tokia plati, viduryje turinti ugnies ir dūmų zoną, o ne vien kambarių eilę.