- Sritis
- Ūkiniai pastatai
- Tipas
- Javų, linų ir kanapių džiovinimo pastatas arba patalpa
- Paveldo būsena
- gerai paliudyta
- Kontekstas
- Jauja, rėja, duoba, linai, kanapės, ardai, aukštinis, kurtinys, aznyčia, Žemaitija
Jauja, Rėja, Reja, Duoba
Jaujos ir rėjos tipai ir dalys
Atskira jauja: Nedidelis sandarus pastatas su krosnimi derliui džiovinti.
Kluono jauja: Jaujos patalpa, įrengta kluone ar prie jo.
Linų jauja: Vėlesnė funkcija, kai jauja naudota linams ar kanapėms džiovinti.
Kas yra jauja?
Jauja arba rėja yra pastatas ar patalpa derliui džiovinti. Iš pradžių ji ypač siejama su javais, o nuo XVIII a. ir su linų bei kanapių džiovinimu.
Tai technologinis sodybos pastatas. Jo vertė slypi ne išorės puošyboje, o gebėjime valdyti šilumą, dūmus, sandarumą ir džiovinimo procesą.
Istorija
Jaujos minimos XVI a. šaltiniuose, taip pat siejamos su Valakų reformos laikotarpio ūkio tvarka. Jos buvo svarbios ten, kur drėgnas derlius turėjo būti paruoštas kūlimui ar tolimesniam apdirbimui. Pirmųjų žinių apie jaują išliko XVI a. Mažosios Lietuvos istoriniuose šaltiniuose (A. Guagninio, C. Hennenbergerio), o pastatas minimas ir 1557 m. Valakų reformos nuostatuose.
Žemaitijoje jauja ilgiau išliko kaip atskiras pastatas arba kluono patalpa. Vėliau, plintant naujesnėms technologijoms, jos praktinė reikšmė mažėjo.
Krosnis ir vidaus įranga
Jaujoje buvo masyvi akmenų ir molio krosnis. Patalpa dažnai nedidelė, sandari, be didelių langų, su ardomis, ant kurių džiovinti javai, linai ar kanapės.
Svarbūs terminai yra aukštinis, ardai, kurtinys ar aznyčia. Jie rodo, kad jauja turėjo savą technologinį žodyną, kurio nepakanka pakeisti bendru žodžiu krosnis.
Ryšys su kluonu
Jauja dažnai veikė kartu su kluonu. Vienur ji buvo atskiras pastatas, kitur - kluono dalis. Išdžiovintas derlius galėjo būti lengviau kuliamas, todėl šie pastatai priklausė tam pačiam javų ūkio ciklui.
Žemaitiškuose kluonuose jauja yra vienas iš ryškesnių regioninių bruožų, nes ji parodo vietos ūkio ir konstrukcijos derinį.
