- Tipas
- Būtybė
- Sritis
- Baimė, vaikų gąsdinimas, naktis, nežinoma būtybė
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Babaužis, Maumas, Bubis, Bubas
Kas yra Baubas, Babaužis ir Maumas?
Baubas, Babaužis ir Maumas yra gąsdinančių tautosakos būtybių vardai. Jie dažnai vartojami vaikų folklore, draudimuose ir pasakojimuose apie tamsą, kampus, naktį ar neaiškų pavojų.
Šios būtybės neturi vieno stabilaus pavidalo. Jų jėga kaip tik kyla iš neapibrėžtumo: Baubas gali būti „kažkas“, kas ateis, jei vaikas nepaklus, eis į pavojingą vietą ar pažeis draudimą.
Baubo šaltiniai ir funkcija
Baubo tipo būtybės priklauso tautosakiniam gąsdinimo ir elgesio reguliavimo sluoksniui. Vėliaus sakmių tyrimų kontekste tokios figūros svarbios ne todėl, kad būtų Dievai, o todėl, kad jos įasmenina baimę ir pavojų.
Vaikų gąsdinimo būtybės nėra tik „prasimanymai“. Jos saugo ribas: neik į tamsą, nelįsk prie vandens, neklaidžiok, klausyk namų tvarkos. Mitinė figūra padaro draudimą įsimenamą.
Kodėl Baubas neturi aiškaus pavidalo?
Baubo neapibrėžtumas yra jo funkcijos dalis. Jei būtybė neturi aiškaus veido, ji gali prisitaikyti prie bet kurios baimės: tamsaus kampo, miško, vandens, nakties, nepažįstamo triukšmo.
Dėl to Baubas yra universali baimės forma. Jis gali būti pasakojamas skirtingai skirtinguose namuose ar regionuose, bet išlaiko tą pačią funkciją - perspėti ir gąsdinti.
Babaužis, Maumas ir kiti vardai
Babaužis, Maumas, Bubis, Bubas ir panašūs vardai rodo, kad gąsdinančių būtybių laukas buvo įvairus. Vardai dažnai skamba fonetiškai bauginančiai arba vaikiškai, todėl lengvai įsimenami.
Jie aptariami kartu todėl, kad jų funkcija panaši: įvardyti neaiškų pavojų, sustiprinti draudimą ir paversti vaikui sunkiai suprantamą riziką įsimenamu vardu. Itin dažnas konkretus pavyzdys – baubas, kuris esą tupi rugiuose ar javuose: juo gąsdinti vaikai, kad nemindžiotų ir nelaužytų pasėlių, taip pat kad nesiartintų prie šulinio, vandens ar tamsaus tvarto.
Baubas ir vaikų folkloras
Baubo figūra aiškiai rodo, kaip folkloras veikia šeimoje. Vaikui ne visada aiškinamas abstraktus pavojus; pavojus įgauna vardą ir tampa veikėju.
Tai gali atrodyti paprasta, bet kultūriškai labai svarbu: per tokias būtybes vaikas mokosi erdvės, laiko, ribų, tamsos ir paklusimo taisyklių.
Baubas šiandien
Šiandien žodis baubas tebėra gyvas kaip baimės, įsivaizduojamo pavojaus ar perdėto gąsdinimo metafora. Tai rodo, kad folklorinė figūra išliko kalboje net tada, kai senieji tikėjimai susilpnėjo.
Baubas svarbus kaip kasdienės baimės ir vaikų folkloro atstovas: jis rodo, kaip tautosaka paprastą perspėjimą paverčia veikiančia vaizduotės figūra.
