Užuolėlio šakos linko žodžiai

Užuolėlio šakos linko, /3x
Kai mus jaunus karan rinko
Užuolėlio šakos linko,
Kai mus jaunus karan rinko

Ir surinko surikiavo /3x
Šautuvėliais apginklavo
Ir surinko surikiavo
Šautuvėliais apginklavo

Šautuvėliai kieto plieno, /3x
Nukaus priešus ligi vieno
Šautuvėliai kieto plieno,
Nukaus priešus ligi vieno

In vagonus susodino, /3x
Kur mus veža nieks nežino.
In vagonus susodino,
Kur mus veža nieks nežino.

Vagonėly sėdėdami, /3x
Pro langelį žiūrėdami
Vagonėly sėdėdami,
Pro langelį žiūrėdami

Matyc kloniai ir kalneliai, /3x
Bet nematyc ma šalelė.
Matyc kloniai ir kalneliai,
Cik nemacyt ma šalelė.

Užuolėlio šakos linko: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip naujesnių laikų karo, šaukimo dainą. Pradžioje sakoma, kad užuolėlio šakos linko, kai mus jaunus karan rinko. Linkstančias šakas galima interpretuoti kaip liūdesio ženklą, kai jaunuoliai imami į karą.

Toliau surinktus surikiavo, apginklavo kieto plieno šautuvėliais ir susodino į vagonus, kur veža, niekas nežino. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip masinį šaukimą ir gabenimą į nežinią geležinkeliu.

Pabaigoje vagonėly sėdėdami pro langelį mato klonius ir kalnelius, bet nemato savo šalelės. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip atsiskyrimą nuo gimtinės. Tai viena galima prasmė, tačiau šaukimo karan ir gimtinės ilgesio motyvas dainoje aiškus.

Užuolėlio šakos linko: simboliai ir posakiai

Linkstančios užuolėlio šakos
Į karą imant jaunuolius linkstančios ąžuolo šakos. Jos žymi liūdesio ženklą.
Jaunų rinkimas karan
Jaunuolių ėmimas į kariuomenę. Jis žymi prievartinį šaukimą.
Kieto plieno šautuvėliai
Apginklavimui duodami plieniniai šautuvai. Jie žymi karo ginklus.
Vagonai
Geležinkelio vagonai, vežantys į nežinią. Jie žymi gabenimą tolyn nuo namų.

Užuolėlio šakos linko: dainos istorija

„Užuolėlio šakos linko“ priklauso karinėms istorinėms dainoms, tiksliau – vėlesniajam jų klodui, atspindinčiam jau modernaus, masinio karo patirtį. Tradicinis lyrinis įvaizdis – linkstančios ąžuolėlio šakos – čia sugretinamas su jaunuolių ėmimu „karan“, o toliau jungiamas su naujomis XX amžiaus karo realijomis: plieniniais šautuvais, rikiuote, geležinkelio vagonais ir gabenimu į nežinią. Toks senų Gamtos vaizdinių ir naujų techninių realijų derinys yra tipiškas naujesnėms šaukimo dainoms.

Tiksli užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro požymius ir tematiką; geležinkelio vagonų bei „kieto plieno“ šautuvų vaizdiniai leidžia ją sieti su Pirmojo pasaulinio karo ar vėlesnio meto šaukimu. Refreno kartojimas (kiekviena eilutė atliekama keletą kartų) ir užbaigos vaizdas – pro vagono langelį matomi kloniai bei kalneliai, bet nematoma „ma šalelė“ – sustiprina atsiskyrimo nuo gimtinės motyvą.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • D. Krištopaitė. Lietuvių karinės-istorinės dainos, Vilnius 1956
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986