Turėjo liepa žodžiai
Turėjo liepa lioj siudėjo
Siudėja siudėjo siudėjula tatato.
Devynias šakas lioj siudėjo
Siudėja siudėjo siudėjula tatato.
Visas devynias lioj siudėjo
Siudėja siudėjo siudėjula tatato.
Vėtrala palaužė lioj siudėjo
Siudėja siudėjo siudėjula tatato.
Palik nor vieną lioj siudėjo
Siudėja siudėjo siudėjula tatato.
Gegiulai nutūpti lioj siudėjo
Siudėja siudėjo siudėjula tatato.
Gailiai pakukuoti lioj siudėjo
Siudėja siudėjo siudėjula tatato.
Turėjo močia lioj siudėjo
Siudėja siudėjo siudėjula tatato.
Devynias dukras lioj siudėjo
Siudėja siudėjo siudėjula tatato.
Visas devynias lioj siudėjo
Siudėja siudėjo siudėjula tatato.
Piršlaliai išpiršo lioj siudėjo
Siudėja siudėjo siudėjula tatato.
Palik nor vieną lioj siudėjo
Siudėja siudėjo siudėjula tatato.
Rūtalai palaistyt lioj siudėjo
Siudėja siudėjo siudėjula tatato.
Ąslalai pašluoti lioj siudėjo
Siudėja siudėjo siudėjula tatato.
Turėjo liepa: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „siudėja siudėjula tatato" galima suprasti kaip lygiagrečią dainą, gretinančią liepą ir motiną. Pradžioje sakoma, kad liepa turėjo devynias šakas, bet vėtra visas palaužė. Prašoma palikti nors vieną gegutei nutūpti ir gailiai pakukuoti. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip gedulo paveikslą.
Toliau ta pati struktūra perkeliama motinai: ji turėjo devynias dukras, bet piršliai visas išpiršo. Prašoma palikti nors vieną rūtoms palaistyti ir aslai pašluoti. Šią lygiagretę galima suprasti kaip dukras, išvedamas iš namų.
Vėtros palaužtas šakas ir piršlių išpirštas dukras galima interpretuoti kaip gretinamus netekties vaizdus, o prašymą palikti vieną kaip ilgesį, kad namai neištuštėtų. Tai viena galima prasmė, tačiau liepos ir motinos lygiagretumas dainoje aiškus.
Turėjo liepa: simboliai ir posakiai
- Liepa su devyniomis šakomis
- Devynšakė liepa, kurią laužo vėtra. Ji lygiagreti motinai su dukromis.
- Vėtros palaužtos šakos
- Audros nulaužtos liepos šakos. Jos žymi netektį, gretinamą su dukrų išvedimu.
- Gegutė, gailiai kukuojanti
- Ant likusios šakos nutupianti ir kukuojanti gegutė. Ji žymi gedulą.
- „Palik nors vieną" dukrą
- Prašymas palikti namuose nors vieną dukrą rūtoms ir aslai. Jis žymi ilgesį, kad namai neištuštėtų.
Turėjo liepa: dainos istorija
„Turėjo liepa“ priklauso šeimos dainoms, kuriose lygiagretumu gretinami Gamtos ir žmogaus likimai: vėtros palaužta devynšakė liepa atitinka motiną, iš kurios piršliai išpiršo devynias dukras. Prašymas „palik nors vieną“ – šaką gegutei nutūpti, dukrą rūtoms palaistyti ir aslai pašluoti – sieja netekties ir tuštėjančių namų motyvą su vestuvinio išleidimo tema. Tokia paralelizmo sandara su priegiesmiu „lioj siudėja siudėjula tatato“ būdinga šeimos ir vestuvių dainoms.
Tiksli šio užrašymo vieta ir laikas puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Liepos ir motinos gretinimas, devynių skaičiaus kartojimas ir gegutės, gailiai kukuojančios ant likusios šakos, vaizdas kuria gedulingą tuštėjančių namų nuotaiką.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Turėjo liepa: šaltiniai
Turėjo liepa: dažniausiai užduodami klausimai
Turėjo liepa: kokia tai daina?
Tai šeimos daina, kurioje lygiagrečiai gretinama vėtros palaužta liepa ir motina, iš kurios piršliai išpiršo dukras.
Ką reiškia liepos ir motinos gretinimas?
Devynšakė liepa atitinka motiną su devyniomis dukromis. Vėtros palaužtos šakos prilygsta iš namų išvestoms dukroms, todėl Gamtos vaizdas tampa žmogaus likimo atspindžiu.
Ką reiškia prašymas „palik nors vieną“?
Tai prašymas palikti namuose nors vieną – šaką gegutei nutūpti, dukrą rūtoms palaistyti ir aslai pašluoti. Jis išreiškia ilgesį, kad namai visai neištuštėtų.
Ką reiškia priegiesmis „lioj siudėja siudėjula tatato“?
Tai ritminis priegiesmis, kartojamas po kiekvienos eilutės. Jis neturi savarankiškos reikšmės, bet palaiko dainos ritmą ir ją vienija.