Sakalėli sierasai žodžiai
Sakałėli, sierasai,
Žalia rūta, kalėda.
Kap tu drįsai, soduosna,
Žalia rūta, kalėda.
Drįsau drįsau ne vienas,
Žalia rūta, kalėda.
Pirma laidau strazdelį,
Žalia rūta, kalėda.
Paskui sieras inłėkiau,
Žalia rūta, kalėda.
Uždabojau gegułį,
Žalia rūta, kalėda.
Pro sodelį lakiancių,
Žalia rūta, kalėda.
Obełėłį lasancių,
Žalia rūta, kalėda.
Vyšnių uogas geriancių,
Žalia rūta, kalėda.
Tu gegiula, tu mano,
Žalia rūta, kalėda.
Raibos plunksnos tai tavo.
Žalia rūta, kalėda.
Tu, berneli, jaunasai,
Žalia rūta, kalėda.
Kaip tu drįsai in dvarą,
Žalia rūta, kalėda.
Drįsau drįsau ne vienas,
Žalia rūta, kalėda.
Pirma leidau brolalį,
Žalia rūta, kalėda.
Paskum jaunas įėjau,
Žalia rūta, kalėda.
Pasdabojau mergelį,
Žalia rūta, kalėda.
Per dvarelį einančių,
Žalia rūta, kalėda.
Žalių rūtų nešančių,
Žalia rūta, kalėda.
Tu mergela, tu mano,
Žalia rūta, kalėda.
Sakalėli sierasai: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „Žalia rūta, kalėda" galima suprasti kaip kalėdinę, advento laikotarpio dainą su lygiagrečia medžioklės ir piršlybų struktūra. Pradžioje klausiama sieros sakalėlio, kaip jis drįso į sodus, o jis atsako drįsęs ne vienas: pirma laidęs strazdelį, paskui pats įlėkęs ir uždabojęs pro sodelį lakiojančią, obelį lesančią, vyšnių uogas geriančią gegulę. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip paukščio medžioklę.
Toliau ta pati struktūra perkeliama žmonėms: klausiama jauno bernelio, kaip jis drįso į dvarą, o jis atsako drįsęs ne vienas, pirma leidęs brolalį, paskui pats įėjęs ir pasidabojęs per dvarelį einančią, žalias rūtas nešančią mergelę. Šią lygiagretę galima suprasti kaip piršlybas, gretinamas su medžiokle.
Pabaigoje sakoma: tu mergela, tu mano. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip merginos pasisavinimą, kaip sakalas pasisavina gegulę. Tai viena galima prasmė, tačiau medžioklės ir piršlybų lygiagretumas, būdingas kalėdinėms dainoms, čia aiškus.
Antra interpretacijos versija. Dėl nuolat kartojamo apeiginio priegiesmio „Žalia rūta, kalėda“ dainą galima skaityti ne tiek kaip piršlybų pasakojimą, kiek kaip kalėdojimo apeigos giesmę: kalėdininkų lankoma sodyba palinkima sėkme, o sakalo–gegulės ir bernelio–mergelės susitikimas tampa simboliniu vaisingumo bei būsimos santuokos linkėjimu naujiems metams. Tokiu skaitymu medžioklės vaizdas nėra realus įvykis, o žodinė apeigos formulė, kuria namams žadama santarvė ir derlius. Tai lieka prielaida, bet ji paaiškina, kodėl pasakojimą gaubia apeiginis „kalėda“ refrenas.
Sakalėli sierasai: simboliai ir posakiai
- Sieras sakalėlis
- Į sodus įlekiantis ir gegulę uždabojantis sakalas. Jis žymi jauną bernelį.
- Gegulė sode
- Pro sodelį lakiojanti, uogas lesanti gegulė. Ji žymi merginą, piršlybų objektą.
- Žalias rūtas nešanti mergelė
- Per dvarą einanti mergina su rūtomis. Ji lygiagreti gegulei, o rūta žymi merginystę.
- Priegiesmis „kalėda"
- Kartojamas advento laikotarpio žodis. Jis žymi kalėdinių, apeiginių dainų giminystę.
Sakalėli sierasai: dainos istorija
„Sakalėli sierasai“ priklauso kalendorinėms apeiginėms dainoms: kiekvieną eilutę lydintis priegiesmis „Žalia rūta, kalėda“ aiškiai sieja ją su Kalėdų ir advento laikotarpio repertuaru, kuriame „kalėda“ kartojama kaip apeiginis šūksnis. Daina sudaryta iš dviejų lygiagrečių dalių – sakalo, įlekiančio į sodus ir uždabojančio gegulę, ir bernelio, įeinančio į dvarą ir pasidabojančio rūtas nešančią mergelę; toks medžioklės ir piršlybų gretinimas yra klasikinis kalėdinių bei jaunimo dainų bruožas.
Tikslios užrašymo vietos ir laiko šiame puslapyje nėra, todėl daina pristatoma pagal žanro požymius – pirmiausia pagal apeiginį „kalėda“ priegiesmį ir sakalo–gegulės bei bernelio–mergelės paralelizmą. Tekstas užrašytas tarmiškai (sakałėli, inłėkiau, gegułį), o pasikartojanti dvinarė sandara rodo, kad daina galėjo būti giedama pakaitomis, būdinga kalėdojimo tradicijai.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- N. Laurinkienė. Mito atšvaitai Lietuvių kalendorinėse dainose, Vilnius 1990
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Sakalėli sierasai: šaltiniai
Sakalėli sierasai: dažniausiai užduodami klausimai
Sakalėli sierasai: kokia tai daina?
Tai kalendorinė apeiginė daina su priegiesmiu „Žalia rūta, kalėda“, siejama su Kalėdų ir advento kalėdojimo repertuaru.
Sakalėli sierasai: ką reiškia priegiesmis „kalėda“?
„Kalėda“ – apeiginis Kalėdų laikotarpio šūksnis. Jis žymi dainos giminystę su kalėdinėmis, vaisingumo ir sėkmės linkinčiomis giesmėmis.
Kodėl daina kalba ir apie sakalą, ir apie bernelį?
Tai paralelizmas: sakalo, uždabojančio gegulę sode, ir bernelio, pasidabojančio mergelę dvare, vaizdai gretinami, medžioklę sulyginant su piršlybomis.
Ką simbolizuoja rūtas nešanti mergelė?
Rūta Lietuvių dainose žymi merginystę ir nekaltybę, todėl rūtas nešanti mergelė atitinka piršlybų objektą – būsimą nuotaką.