Oi tu ieva, ievuže žodžiai

Oi tu ieva,
Ievuže, ievuže,
Kodėl nežydi
Žiemužėj?

Ką žydėsiu
Žiemužėj, žiemužėj?
Šalnužė šalo
Žiedužius.

Šalna šalo
Žiedužius, žiedužius,
Vėtružė laužė
Šakužes.

Vėtra laužė
Šakužes, šakužes,
Šermuonėlis graužė
Šaknužes.

Oi tu ieva, ievuže: dainos interpretacija

Ieva paprastai siejama su pavasariu, kvapu ir baltu žydėjimu, todėl klausimas apie žydėjimą žiemą yra sąmoningai neįmanomas. Daina kalba apie laiką: net gražiausias medis negali žydėti, kai šąla žiedai ir laužomos šakos.

Per medį galima skaityti ir žmogaus būseną. Jaunystei, meilei ar džiaugsmui reikia tinkamo laiko. Jei ateina šalna ir vėtra, žydėjimas atidedamas arba sunaikinamas.

Oi tu ieva, ievuže: simboliai ir posakiai

Ieva
Pavasario, kvapnaus žydėjimo ir mergaitiško švelnumo medis.
Žiemužė
Netinkamas žydėjimo laikas. Ji rodo sustingimą ir negalimybę.
Šalna
Jėga, kuri pažeidžia žiedus. Ji gali reikšti ankstyvą netektį ar nesavalaikį skausmą.
Šermuonėlis
Smulkus gamtos veikėjas, grauždamas šaknis pratęsia medžio pažeidimo vaizdą.

Oi tu ieva, ievuže: dainos istorija

„Oi tu ieva, ievuže“ turi stiprų garso ir muzikinės tradicijos pėdsaką. LLTI įrašuose ji fiksuota kaip gyvas dainavimas, o vėlesnės aranžuotės rodo, kad ieva tapo atpažįstamu pavasario ir mergystės simboliu.

Juškos variante daina trumpa ir koncentruota: medis klausinėjamas, kodėl nežydi žiemą, o atsakymas ateina per šalną, vėją ir šermuonėlį. Tai gamtos kalba apie negalimą žydėjimą netinkamu metu.