Kas do gadynė ant svieto žodžiai

Kas do gadynė ant svieto,
Kas do čėsas, do adyna?
Visi žmonės persimainė,
Nebėr senosios gadynės.

Seniau žodį brangiai laikė,
Dabar žodis vėjais eina.
Seniau duoną prakaitu valgė,
Dabar nori be darbelio.

Kas do gadynė ant svieto,
Kad vaikai tėvų neklauso?
Tėvas kalba, motė verkia,
O jaunimas juokais laiko.

Vai tu sviete, margas sviete,
Kur tavoji senoji tvarka?
Kas do čėsas, do adyna,
Kad bėda bėdą gena?

Kas do gadynė ant svieto: dainos interpretacija

Dainos klausimas „kas do gadynė“ nėra neutralus. Tai nusistebėjimas, pasipiktinimas ir komiška aimana vienu metu. Pasakotojas lygina dabartį su įsivaizduojama senesne tvarka, kur žodis, darbas ir paklusnumas buvo tvirtesni.

Tokios dainos svarbios todėl, kad jos saugo ne tik gražius jausmus, bet ir bendruomenės savikritiką. „Svietas“ dainoje yra plati žmonių tvarka, o jo suirimas leidžia kalbėti apie šeimą, kaimą, darbą ir moralę vienoje liaudiškoje satyroje.

Kas do gadynė ant svieto: simboliai ir posakiai

Gadynė
Laikas arba epocha. Dainoje tai pasikeitusi ir pasakotojui nebeaiški dabartis.
Svietas
Žmonių pasaulis, visuomenė. Žodis suteikia dainai platesnį socialinį, ne vien šeimos mastą.
Senoji tvarka
Idealizuojama praeitis. Ji naudojama dabarties kritikai, net jei pati praeitis buvo ne tokia paprasta.
Bėda bėdą gena
Grandininio rūpesčio vaizdas. Jis parodo, kad pasikeitę laikai suvokiami kaip nuolatinis spaudimas.

Kas do gadynė ant svieto: dainos istorija

Šis pavadinimas priklauso socialinės skundos ir satyros dainų laukui. Archyvuose jis pasirodo ne viena tiksli forma: „Kas do gadynė ant svieto“, „Kas dabar dedas ant svieto“, „Kas do čėsas, do adyna“. Skiriasi pradžia, tačiau išlieka tas pats klausimas apie „svietą“ ir laikų suirimą.

Dainai būdingi slavizmai ir tarminės formos nėra klaida. Jie kuria gyvos šnekos toną, kuriame senoji karta svarsto, kodėl pasikeitė papročiai, pagarba, darbas ir šeimos tvarka. Todėl šią dainą geriausia suprasti kaip tradicinį komentarą apie modernėjančią kasdienybę.