Kas buvo girioj pamigįs žodžiai
Kas buvo girioj pamigįs,
Šilvoji raselė, kalėda?
Kiškucis buvo pamigįs,
Šilvoji raselė, kalėda.
Kas aj kiškucio bud(z)ycie,
Šilvoji raselė, kalėda?
Laputė ajo bud(z)ycie,
Šilvoji raselė, kalėda.
Kelkis kiškuci, negulėk,
Šilvoji raselė, kalėda.
Kurteliai kelių pastojo,
Šilvoji raselė, kalėda.
Nušaus tavi strielčiukas,
Šilvoji raselė, kalėda.
Aš tų kurtelių nebijau,
Šilvoji raselė, kalėda.
Šoksiu šuolį per guolį,
Šilvoji raselė, kalėda.
Kas buvo dvari pamigįs,
Šilvoji raselė, kalėda?
Mergelė buvo pamigus,
Aleliuma rūtelė, pamigus.
O kas aj jos bud(z)ycie,
Aleliuma rūtelė, bud(z)ycie?
Močiutė ajo bud(z)ycie,
Aleliuma rūtelė, bud(z)ycie.
Kelkis, dukrela, nemiegok,
Aleliuma rūtelė, nemiegok.
Svotuliai dvarų apstojo,
Aleliuma rūtelė, apstojo.
Bernelis kelių pastojo,
Aleliuma rūtelė, pastojo.
Aš tų svotulių nebijau,
Aleliuma rūtelė, nebijau.
Ir to bernelio netboju,
Aleliuma rūtelė, netboju.
Kas buvo girioj pamigįs: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „kalėda" galima suprasti kaip lygiagrečią dainą, siejančią medžiojamą kiškį ir piršlybų spaudžiamą merginą. Pradžioje girioje miega kiškutis, kurį budina laputė: kelkis, nes kurtai pastojo kelią, nušaus strielčius. Kiškutis atsako kurtų nebijantis ir šoksiantis per guolį. Šią dalį galima interpretuoti kaip medžioklės vaizdą.
Antroje dalyje dvare miega mergelė, kurią budina močiutė: kelkis, nes svotai apstojo dvarą, bernelis pastojo kelią. Mergelė atsako svotų nebijanti ir to bernelio netbojanti. Šią dalį galima suprasti kaip merginos nepriklausomybės nuo piršlių ženklą.
Dvi dalys sukurtos lygiagrečiai, todėl kiškio ir merginos padėtys atspindi viena kitą. Šį sugretinimą galima interpretuoti kaip medžiojamo žvėries ir piršlybų spaudžiamos merginos panašumą, abiejų drąsą ir nebaimę. Tai viena galima prasmė, tačiau lygiagretaus medžioklės ir piršlybų motyvo pobūdis dainoje aiškus.
Kas buvo girioj pamigįs: simboliai ir posakiai
- Kiškutis girioje
- Miegantis kiškis, kurį budina laputė. Jis yra merginos padėties atitikmuo.
- Kurtai ir strielčius
- Kelią pastoję skaliki ir medžiotojas. Jie žymi grėsmę, atitinkančią piršlius.
- Mergelė dvare ir svotai
- Mieganti mergelė ir dvarą apstoję svotai bei bernelis. Jie žymi piršlybų spaudimą.
- „Nebijau, netboju"
- Kiškio ir merginos drąsus atsakymas. Jis žymi nebaimę ir nepriklausomybę.