Jojau dzienelį žodžiai

Jojau dzienełį, tamsių naktełį,
Netranda žirgelis viešo kelalio. /2x

O kai atrado viešų kelalį,
Po manim žirgelis nenustovėjo. /2x

Nenustovėjo, vis šokinėjo,
O mano mergelė miego norėjo. /2x

Miego norėjo, nenustovėjo,
Kaip žalia rūtela vėjo puciama. /2x

Vėjo puciama, lietaus lyjama,
Miglotų rytelį rasu krisdama. /2x

Primik mergela nor valandėlį,
Iš vargų, iš bėdų, iš rūpestėlių. /2x

Nor atsigulsiu, bet neužmigsiu
Mislysiu dūmosiu --- kur bernužėlis. /2x

Ar Vilniaus miesty, ar Varšuvėłėj,
Ar slaunam kaimely pas motinėłį. /2x

Nei Vilniaus miesty, nei Varsuvėłėj
Cik slaunam kaimely pas motinėłį. /2x

Jojau dzienelį: dainos interpretacija

Šią dzūkišką dainą galima suprasti kaip meilės ir ilgesio dainą apie merginą, besisielojančią dėl mylimojo. Pradžioje jojama dieną ir tamsią naktį, o žirgelis neranda viešo kelelio. Suradus kelią, žirgas po raiteliu nenustovi, vis šokinėja. Šį nerimą galima interpretuoti kaip vidinio nerimo atspindį.

Mergelė norėjo miego, palyginama su žalia rūtele, vėjo pučiama, lietaus lyjama, miglotą rytą rasa krintančia. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip nuovargį ir rūpesčių naštą, slegiančią merginą.

Raginama bent valandėlei primigti nuo vargų ir bėdų, bet mergina atsako, kad atsiguls, bet neužmigs, vis mąstydama, kur jos bernužėlis: ar Vilniaus mieste, ar Varšuvoje, ar kaimelyje pas motinėlę. Galiausiai atsakoma, kad jis ne miestuose, o tik kaimelyje pas motiną. Šį vaizdą galima suprasti kaip ilgesį ir rūpestį dėl tolimo mylimojo. Tai viena galima prasmė, tačiau meilės ilgesio motyvas dainoje aiškus.

Jojau dzienelį: simboliai ir posakiai

Jojimas dieną ir naktį
Kelionė per dieną ir tamsią naktį, kai žirgas neranda kelio. Ji žymi neramumą ir paiešką.
Nenustovintis žirgas
Po raiteliu šokinėjantis žirgas. Jis atspindi vidinį nerimą.
Žalia rūtelė vėjo pučiama
Su rūta palyginta pavargusi mergelė. Ji žymi nuovargį ir rūpesčių naštą.
Vilnius, Varšuva ir kaimelis
Vietos, kur galėtų būti bernužėlis. Jos priešpriešina tolimus miestus ir gimtą kaimą, kur jis randasi.