Jojau dzienelį žodžiai

Jojau dzienełį, tamsių naktełį,
Netranda žirgelis viešo kelalio. /2x

O kai atrado viešų kelalį,
Po manim žirgelis nenustovėjo. /2x

Nenustovėjo, vis šokinėjo,
O mano mergelė miego norėjo. /2x

Miego norėjo, nenustovėjo,
Kaip žalia rūtela vėjo puciama. /2x

Vėjo puciama, lietaus lyjama,
Miglotų rytelį rasu krisdama. /2x

Primik mergela nor valandėlį,
Iš vargų, iš bėdų, iš rūpestėlių. /2x

Nor atsigulsiu, bet neužmigsiu
Mislysiu dūmosiu --- kur bernužėlis. /2x

Ar Vilniaus miesty, ar Varšuvėłėj,
Ar slaunam kaimely pas motinėłį. /2x

Nei Vilniaus miesty, nei Varsuvėłėj
Cik slaunam kaimely pas motinėłį. /2x

Jojau dzienelį: dainos interpretacija

Šią dzūkišką dainą galima suprasti kaip meilės ir ilgesio dainą apie merginą, besisielojančią dėl mylimojo. Pradžioje jojama dieną ir tamsią naktį, o žirgelis neranda viešo kelelio. Suradus kelią, žirgas po raiteliu nenustovi, vis šokinėja. Šį nerimą galima interpretuoti kaip vidinio nerimo atspindį.

Mergelė norėjo miego, palyginama su žalia rūtele, vėjo pučiama, lietaus lyjama, miglotą rytą rasa krintančia. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip nuovargį ir rūpesčių naštą, slegiančią merginą.

Raginama bent valandėlei primigti nuo vargų ir bėdų, bet mergina atsako, kad atsiguls, bet neužmigs, vis mąstydama, kur jos bernužėlis: ar Vilniaus mieste, ar Varšuvoje, ar kaimelyje pas motinėlę. Galiausiai atsakoma, kad jis ne miestuose, o tik kaimelyje pas motiną. Šį vaizdą galima suprasti kaip ilgesį ir rūpestį dėl tolimo mylimojo. Tai viena galima prasmė, tačiau meilės ilgesio motyvas dainoje aiškus.

Jojau dzienelį: simboliai ir posakiai

Jojimas dieną ir naktį: Kelionė per dieną ir tamsią naktį, kai žirgas neranda kelio. Ji žymi neramumą ir paiešką.
Nenustovintis žirgas: Po raiteliu šokinėjantis žirgas. Jis atspindi vidinį nerimą.
Žalia rūtelė vėjo pučiama: Su rūta palyginta pavargusi mergelė. Ji žymi nuovargį ir rūpesčių naštą.
Vilnius, Varšuva ir kaimelis: Vietos, kur galėtų būti bernužėlis. Jos priešpriešina tolimus miestus ir gimtą kaimą, kur jis randasi.

Jojau dzienelį: dainos istorija

„Jojau dzienelį“ priklauso meilės ir ilgesio dainoms: jos branduolys – mergelės sielvartas dėl tolimo bernužėlio, sustiprintas kelionės per dieną ir tamsią naktį vaizdo bei nerimstančio žirgelio. Tokiose dainose vidinė būsena dažnai perteikiama Gamtos paveikslais – rūta, vėju, lietumi, miglotu rytu, krintančia rasa, – o kartojama eilutės antra pusė „/2x“ rodo dvieiliais sudėliotą, lėtai plėtojamą dainavimo būdą.

Tiksli užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; aiškiai juntama dzūkiška tarmė (žodžiai „dzienelį“, „cik“, „primik“, „mislysiu“). Pabaigos klausimas, ar bernelis Vilniuje, Varšuvoje ar kaimelyje pas motiną, priešpriešina svetimus miestus gimtai sodybai – būdingas meilės dainų tolio ir artumo motyvas.

šaltiniai

Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986

Jojau dzienelį: šaltiniai

Jojau dzienelį: dažniausiai užduodami klausimai

Jojau dzienelį: kokia tai daina?

Tai meilės ir ilgesio daina apie merginą, kuri sielojasi dėl tolimo bernužėlio ir negali užmigti nuo rūpesčių.

Ką reiškia nenustovintis žirgelis?

Po raiteliu vis šokinėjantis žirgas atspindi vidinį nerimą; Gamtos ir gyvulio neramumas dainoje perkeliamas į žmogaus jausmą.

Kodėl mergelė lyginama su žalia rūtele?

Rūta vėjo pučiama, lietaus lyjama, rasos krintama – tai nuovargio ir rūpesčių naštos vaizdas. Rūta Lietuvių dainose dažnai žymi merginą.

Jojau dzienelį: kokia tarmė užrašyta dainoje?

Daina aiškiai dzūkiška: tai rodo žodžiai „dzienelį“, „cik“, „primik“, „mislysiu dūmosiu“.