Paremti Lietuva.love projektą

Išvažiavo tėvelis žodžiai

Išvažiavo tėvelis
Į didžią kelionėlę
Ir paliko dukrytėlę
Dar maža, nužaugusią.

Parvažiuoja tėvelis
Iš didžios kelionėlės,
Sutink savo dukrytėlę,
Vieškelėliu einančią.

Oi kur eini, dukrele,
Dukrele lėtūnėlę,
O kur eini, dukrytėle,
Dukrele siratėle?

-O aš einu, tėveli,
Pakol preisiu kalnelį,
Pakol preisiu kalnužėlį,
Motinėlės kapelį.

Prie kalnelio eidama,
Labai graudžiai verkdama:
Ei, kelk, mano motinėle,
Šukuok mano galvelę!

Ei, atsitrauk, dukrele,
Nekvaršink man galvelę,
Juk tu turi močekėlę
Kaip tikra motinėlę.

Močeka močekėlė,
Netikra motinėlė:
Kai šukava galvužėlę,
Draskė mano plaukelius.

Kad močeka šukavo,
Draskė mano kasales,
Kad vilko marškinužėliais,
Laužė mano rankeles;

Kai vilko marškinėliais,
Laužė mano rankeles,
O kai juosė su juostele,
Spaudė mano širdelę.

Kad močiutė šukavo,
Glostė mano kaseles,
Kad vilko marškinužėliais,
Ant kelelių sodino.

Kad vilko marškinėliais,
Bučiavo į veidelius,
O kai juosė su juostele, ---
Lengva mano širdelė.

Išvažiavo tėvelis: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip našlaitės dainą, priešpriešinančią piktą pamotę ir mylinčią mirusią motiną. Pradžioje tėvelis išvažiuoja į didžią kelionę ir palieka dar mažą, neužaugusią dukrytėlę. Grįžęs jis sutinka dukrą, einančią vieškeliu.

Dukra sako einanti prie kalnelio, prie motinėlės kapelio, ir graudžiai verkdama prašo motiną prikelti, kad sušukuotų galvelę. Tėvas atsako, kad ji turinti pamotę kaip tikrą motiną. Tačiau dukra atskleidžia pamotės žiaurumą: kai ši šukavo, draskė plaukus, vilkdama marškinėlius laužė rankeles, juosdama spaudė širdelę.

Priešpriešai dukra prisimena tikrąją motiną: kai ši šukavo, glostė kaseles, sodino ant kelių, bučiavo į veidelius, ir širdelė buvo lengva. Šį kontrastą galima interpretuoti kaip skaudžią našlaitės dalią, kur pamotės žiaurumas matuojamas prieš motinos meilę. Tai viena galima prasmė, tačiau pamotės ir mirusios motinos priešprieša dainoje aiški.

Antra interpretacijos versija. Atkreiptinas dėmesys, kad visi tie patys veiksmai – šukavimas, marškinių vilkimas, juosimas juosta – yra ne kasdieniai, o apdarymo, parengimo veiksmai, Lietuvių tradicijoje siejami su mergaitės brendimu ir vestuvinės marčios rengimu. Tokiu žvilgsniu dainą galima skaityti ir kaip apie pereinamąjį merginos amžių: be motinos nebėra kam jos „aprengti“ ir palydėti į suaugusios moters gyvenimą, o pamotės rankose tie patys palydos veiksmai virsta skriauda. Tai lieka prielaida, tačiau ji paaiškina, kodėl daina taip kruopščiai kartoja būtent rengimo gestus.

Išvažiavo tėvelis: simboliai ir posakiai

Motinėlės kapelis
Kalnelyje esantis mirusios motinos kapas. Prie jo dukra šaukiasi paguodos.
Pamotė, močeka
Netikra motina, žiauriai elgiasi su našlaite. Ji žymi skriaudą ir meilės stoką.
Šukavimas
Galvelės šukavimas, kuriuo matuojama meilė ar žiaurumas. Pamotė draskė plaukus, o motina glostė kaseles.
Lengva ir spaudžiama širdelė
Skirtingas dukters jausmas su pamote ir su motina. Jis atskleidžia meilės ir skriaudos priešpriešą.

Išvažiavo tėvelis: dainos istorija

„Išvažiavo tėvelis“ priklauso šeimos dainoms, o jos branduolys – našlaitystės motyvas, priešpriešinantis žiaurią pamotę (močeką) ir mylinčią mirusią motiną. Dainos sandara remiasi pasikartojančiu, bet apverstu vaizdų gretinimu: tie patys veiksmai – galvos šukavimas, marškinių vilkimas, juosimas juosta – su pamote virsta skausmu (draskė plaukus, laužė rankeles, spaudė širdelę), o su motina – švelnumu (glostė kaseles, sodino ant kelių, bučiavo).

Tikslus užrašymo laikas ir vieta šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanrą. Kreipimasis prie kapo („Ei, kelk, mano motinėle, šukuok mano galvelę“) – dažna Lietuvių našlaičių dainų ir raudų formulė, kuria mirusi motina šaukiama atlikti to, ko nedaro pamotė.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986

Išvažiavo tėvelis: šaltiniai