Išsprok išsprok, ųžuolėli žodžiai

-Išsprok išsprok, ųžuolėli,-
Jau žiema nuvejo,
Parenk, našlė sa sūnelį
Pachodan išlaist. /2×2

-Mes pachodo nesbijosim,
Greitai apsirengsim,
Lėkit kelių, lėkit viešų,
Kad jis nedulkė(tų), /2×2

Lėkit kelių, lėkit viešų,
Kad jis nedulkėtų,
Razvožiokit mocynėlį,
Kad gailiai neverk(tų) /2×2

Lėjom kelių, lėjom viešų,-
Vis kelalis dulksta,
Razvožiojom mocynėlį,-
Dar ji gailiau ver(kė). /2×2

-Voi sūneli, oi raiteli,
Kadu sveciu būsi?
-Tadu būsiu, mocynėla,
Mylimu svete(liu), /2×2

Tadu būsiu, mocynėla,
Mylimu sveteliu,
Kap žels žolė cykioj klėcėj,
Klėcėj an padla(go). /2×2

Žėlė žolė, žėlė žalia,
Jau pradėjo dziūcia,
Motka, sūnaus nesulaukus,
Pradėj gailiai verkc. /2×2

Gieda gaidžiai an vartelių,
Sako: Kakariekū,
Motka sūnaus nesulaukė,
Savo visų vie(kų). /2×2

Išsprok išsprok, ųžuolėli: dainos interpretacija

Šią dzūkišką dainą galima suprasti kaip rekrūto dainą apie našlės sūnų, išleidžiamą į karą. Pradžioje raginama ąžuolėliui išsprokti, nes žiema nuvejo, o našlė turi parengti sūnelį į pachodą, žygį. Pavasario ir išleidimo sugretinimas atveria išsiskyrimo temą.

Namiškiai sakosi nesibijantys žygio ir greitai apsirengsiantys, prašo šluoti kelius, kad sūnus nedulkėtų, ir raminti motiną, kad gailiai neverktų. Tačiau, nors keliai šluojami, jie vis dulka, o raminama motina verkia dar gailiau. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip nesulaikomą sielvartą, kurio negali nuslopinti jokios pastangos.

Paklaustas, kada bus svečias, sūnus atsako tapsiąs mylimu sveteliu tada, kai žolė žels tylioje klėtyje ant padlago. Tai neįmanoma sąlyga, kurią galima suprasti kaip užuominą, kad jis nebegrįš. Žolei sužėlus ir pradžiūvus, motina, sūnaus nesulaukusi, verkia visą savo amžių. Tai viena galima prasmė, tačiau išsiskyrimo ir netekties motyvas dainoje aiškus.

Išsprok išsprok, ųžuolėli: simboliai ir posakiai

Ąžuolėlio išsprokimas: Pavasarį sprokstantis ąžuolas, žymintis išleidimo metą. Jis sieja gamtos atgimimą su sūnaus išvykimu.
Našlė ir sūnelis: Viena auginanti našlė ir į žygį išleidžiamas sūnus. Jie yra dainos sielvarto centras.
Pachodas: Karo žygis ar tarnyba, į kurią ruošiamas sūnus. Jis žymi išėjimą, iš kurio gali nebegrįžti.
Žolė klėtyje ant padlago: Neįmanoma sąlyga grįžti, kai klėtyje sužels žolė. Ji yra užuomina apie sūnaus negrįžimą ar mirtį.