Ir numirė kazokėlis subatos dienelą žodžiai

Ir numirė kazokėlis subatos dienelą,
Ir parėdė kazokėlį baltai ir raudonai.

Ir apvilko kazokėlį baltais marškinėliais,
Ir apjuosė kazokėlį šilkine juostele.

Ir apavė kazokėlį jukto čebatėliais,
Ir uždėjo kazokėlį kiaunių kepurėla.

Pašarvojo kazokėlį seklyčioj ant suolo,
Dar aušrelė neišaušo --- per miestą lydėjo.

Dar saulalė netekėjo --- induobę indėjo,
Tėvas verkė, motka verkė jaunojo sūnelio.

Pasodytau šermukšnėlį ant jojo kapelio,
Kad atlėktų pakukuotie raiboji gegutė.

Ir numirė kazokėlis subatos dienelą: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip laidotuvių baladę apie jauno kazokėlio mirtį. Pradžioje sakoma, kad kazokėlis numirė subatos dienelę ir buvo parėdytas baltai ir raudonai. Šios spalvos ir kruopštus parengimas iškart nukreipia į laidojimo apeigą.

Toliau kazokėlis aprengiamas baltais marškinėliais, apjuosiamas šilkine juostele, apaunamas odiniais čebatėliais, uždedama kiaunių kepurė. Šį rūpestingą puošimą galima interpretuoti kaip mirusiojo pagerbimą, kai jaunas žmogus išlydimas gražiausiais drabužiais.

Pašarvotas seklyčioje, dar neišaušus jis lydimas per miestą, o dar saulei nepatekėjus įleidžiamas į duobę. Tėvas ir motina verkia jauno sūnelio, o pabaigoje svajojama ant kapo pasodinti šermukšnėlį, kad atlėktų pakukuoti raiboji gegutė. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip gedulo ir atminties ženklus. Tai viena galima prasmė, tačiau laidotuvių ir gedulo motyvas dainoje aiškus.

Ir numirė kazokėlis subatos dienelą: simboliai ir posakiai

Kazokėlis: Miręs jaunas karys ar kazokas. Jis yra dainos gedimo objektas.
Mirusiojo puošimas: Balti marškiniai, šilko juosta, čebatai ir kiaunių kepurė. Jie žymi pagarbų jauno mirusiojo išlydėjimą.
Induobė: Kapo duobė, į kurią dar saulei netekėjus įleidžiamas kazokėlis. Ji žymi laidojimo akimirką.
Šermukšnėlis ir gegutė: Ant kapo svajojamas pasodinti šermukšnis ir atlekianti gegutė. Jie yra atminties ir gedulo ženklai.