Senieji Trakai, Trakų rajono savivaldybė
Trakų rajonas
Neogotikinė bažnyčia su benediktinų vienuolynu ant pilies vietos
Pilies g. 1, Senieji Trakai
54.61720, 24.96990
30-60 min.
nuo pavasario iki rudens, kai geriau matyti piliavietės pylimai ir griovys
Senųjų Trakų bažnyčia, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Senieji Trakai: Lietuvos valstybės lopšys
Senieji Trakai yra Trakų rajone, maždaug už kelių kilometrų nuo Trakų miesto - juos svarbu skirti nuo garsiųjų Trakų ežerų pilių. Pasak Lietuvos metraščių, Gediminas Senuosius Trakus įkūrė apie 1316 m., ir kelerius metus tai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, perkelta iš Kernavės. Čia buvo pastatyta viena seniausių mūrinių pilių Lietuvoje.
Po Gedimino Senieji Trakai tapo Kęstučio Trakų kunigaikštystės centru. Pastačius Trakų pilis prie ežerų, Senųjų Trakų reikšmė sumenko, o pati pilis 1391 m. buvo sugriauta Vokiečių ordino ir nebeatstatyta. Todėl šiandien čia stovi ne pilis, o bažnyčia ir vienuolynas ant senosios pilies vietos.
Vytauto gimtinė ir 1405 m. vienuolynas
Senieji Trakai tradiciškai laikomi Vytauto Didžiojo gimtine - manoma, kad jis čia gimė apie 1350 m. Šią sąsają verta pateikti kaip tradiciją, nes tikslių dokumentų nėra. 1405 m. Vytautas į sugriautos pilies vietą pakvietė benediktinų vienuolius iš Tyneco prie Krokuvos ir pastatė bažnyčią - taip atsirado vienas seniausių vienuolynų Lietuvoje.
Su vieta siejamas ir stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas; pasak legendos, jį Vytautui padovanojo Bizantijos imperatorius. Nuo 1859 m. šis paveikslas saugomas Vilniaus arkikatedroje. 1845 m. Rusijos valdžia vienuolyną uždarė, o 2010 m. čia vėl įsikūrė kontempliatyvi seserų bendruomenė.
Bažnyčia ant pilies vietos
Dabartinė neogotikinė bažnyčia pastatyta 1898-1899 m. pagal architekto Apolinaro Mikulskio projektą - ji iškilo perstačius dalį senojo XVIII a. mūrinio vienuolyno korpuso. Pagrindinį fasadą puošia keturi virš jo iškylantys bokšteliai, suteikiantys šventovei iškilmingumo.
Bažnyčioje saugoma vertingų kūrinių: XVIII-XIX a. Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas, keturios XVIII a. medinės evangelistų skulptūros, XIX a. Nukryžiuotasis, du 1712 ir 1732 m. lieti varpai. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 m., bažnyčia buvo apgriauta, vėliau atstatyta.
Piliavietė ir archeologija
Po bažnyčia ir aplink ją slypi Senųjų Trakų piliavietė - viena svarbiausių ankstyvosios Lietuvos valstybės vietų. Pilies aikštelė buvo maždaug 130 x 150 m dydžio, iš trijų pusių juosta plataus, iki 6-8 m gylio griovio; greta būta papilio ir papėdės gyvenvietės.
Vietą 1994-1997 m. ir 2008 m. tyrė Lietuvos istorijos instituto ekspedicijos. Aptiktas iki 2,2 m storio kultūrinis sluoksnis su ginklais, įrankiais, papuošalais ir Vytauto bei vėlesnių valdovų laikų monetomis; radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Trakų istorijos muziejuje. Lankant vietą verta atkreipti dėmesį ne tik į bažnyčią, bet ir į išlikusius pylimo bei griovio kontūrus.
Kaip aplankyti Senuosius Trakus
Senuosius Trakus patogu derinti su Trakų miestu ir jo pilimis - jie yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Apžiūrai dažniausiai pakanka 30-60 min.: verta apeiti bažnyčią, pažvelgti į piliavietės pylimus ir griovį, įsivaizduoti čia stovėjusią pilį.
Vienuolyne gyvena kontempliatyvi seserų bendruomenė, todėl lankytojų prieiga ribota, o tikslaus muziejinio lankymo tvarkaraščio nėra. Pamaldų laiką ir lankymo galimybes tyrimų metu rekomenduojama pasitikrinti oficialiame vienuolyno ar parapijos puslapyje.
