- Sritis
- Tradicinė apranga ir apavas
- Tipas
- tradicinis amatas
- Paveldo būsena
- gerai paliudyta
- Kontekstas
- karna, pynimas, raiščiai
Karna nėra siūlas
Vyžų medžiaga – medžio karnos juostelės; muziejaus apraše ieškokite ir medžio rūšies. Platus juostelės paviršius ir jos persipynimas yra svarbesnis požymis negu rusva spalva.
Pynimą stebėkite ties kraštu: ar juostelė grįžta atgal, ar nutrūksta, ar ją uždengia vėlesnis lopas? Tai padeda atskirti gamybos sandarą nuo dėvėjimo pėdsakų.
Kaip vyžos laikėsi ant kojos
Apavą prilaikė raiščiai. Nuotraukoje laisvai gulintis raištis neatskleidžia viso parišimo būdo, o šiuolaikinė demonstracija nebūtinai atkuria konkretaus daikto vietovės praktiką.
Palyginkite abi poros puses ir padą. Patamsėjimas, pradilimai ar pridėtas odos sluoksnis gali būti naudojimo bei taisymo, o ne pirminio pynimo dalis.
Vieta ir laikas
Vyžų paplitimas ir nykimo laikas Lietuvoje nevienodas. Vieno muziejaus eksponato negalima pristatyti kaip visų regionų vienalaikio kasdienio apavo.
Užrašykite tris atskirus dalykus: kur daiktas pagamintas, kur naudotas ir kur surinktas. Jei žinoma tik viena vieta, kitų nepridėkite iš spėjimo.
Palyginimo schema
1 – karnos juostelės, 2 – susipynimas, 3 – parišimo raištis. Tai originali medžiagos ir sandaros iliustracija, ne konkretaus eksponato kopija ar pynimo instrukcija.
Vyžas atskirsite nuo naginių pagal pintą paviršių, o nuo čempių – pagal juosteles vietoj siūlo kilpų. Išlikusį apavą vertinkite su inventoriaus aprašu.
