Valstybė ir heraldika

Lietuvos vėliava – trispalvė

Lietuvos valstybės vėliava yra trispalvė: trys vienodos horizontalios juostos – geltona viršuje, žalia viduryje ir raudona apačioje. Jos pločio ir ilgio santykis yra 3:5.

Trispalvės schema, santykis 3:5. Ekrano spalvos nėra gamybos etalonas.
Istoriniai šaltiniai ir teisinis aprašas

Spalvos ir proporcijos

Konstitucijos 15 straipsnyje įrašytos Lietuvos vėliavos spalvos: geltona, žalia, raudona. Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme aprašytos vienodo pločio horizontalios juostos ir santykis 3:5. Geltona juosta yra viršuje.

Ekrane pateikiama schema padeda atpažinti spalvų tvarką ir proporcijas. Ji nėra gamybai skirtas spalvų etalonas: ekranų spalvos skiriasi, o oficialiai naudojamai vėliavai taikomi patvirtinti reikalavimai.

Kaip atsirado trispalvė?

1917–1918 m. vėliavos klausimą sprendė komisija, kurią sudarė Jonas Basanavičius, Antanas Žmuidzinavičius ir Tadas Daugirdas. Seimo pateiktoje istorijoje skiriamas komisijos sprendimas 1918 m. balandžio 19 d. ir Lietuvos Tarybos patvirtinimas balandžio 25 d.

Trispalvė siejama su modernios Lietuvos valstybės atkūrimu. Ji grįžo į viešąjį gyvenimą Atgimimo laikotarpiu; 1988 m. spalio 7 d. vėl iškelta Gedimino pilies bokšte Vilniuje.

Ką reiškia vėliavos spalvos?

Lietuvos nacionalinės bibliotekos kultūriniame paaiškinime geltona siejama su saule, šviesa ir gerove, žalia – su gamta, laisve bei viltimi, raudona – su žeme, drąsa ir už tėvynę pralietu krauju. Tai paplitęs simbolinis skaitymas; įstatyminė spalvų tvarka nėra šių reikšmių sąrašas.

Trispalvė ir istorinė vėliava

Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava yra atskiras simbolis: jos raudoname lauke vaizduojamas Vytis. Ji nėra trispalvė su pridėtu raiteliu. Abiejų vėliavų paskirtį ir naudojimą reglamentuoja įstatymas.

Keliant vėliavą ar rengiant oficialią ceremoniją, tikslias pareigas, progų sąrašą ir naudojimo tvarką reikia tikrinti galiojančiame teisės akte. Ši pažintinė apžvalga nepakeičia protokolo taisyklių.

Šaltiniai