Turėja liepa, liaj sudijo žodžiai

Turėjo liepa, liaj siudijo
Sudija, sudijo, sudijula tatato

Devynias šakas, liaj siudijo…
Visas devynias, liaj siudijo…
Vėtrela palaužė, liaj siudijo…
Palik nar vienų, liaj siudijo…
Gegiulai inskristi, liaj siudijo… *
Gražiai pakukuoti, liaj siudijo… *

Turėja močia, liaj siudijo…
Devynias dukras, liaj siudijo…
Visas devynias, liaj siudijo…
Piršlaliai išpirša, liaj siudijo…
Palik nar vienų, liaj siudijo…
Rūtelam palaistyt, liaj siudijo… **
Aslalai pašluoti, liaj siudijo…

* kitoje versijoje: Šluotelai surišti, liaj siudijo…
** kitoje versijoje šios eilutės nėra

◈ Atitartinė giedama trimis grupėmis. Pirmoji grupė pradeda ir sudainavus „sudija“, trečioji grupė atitaria pirmajai „sudijo“, o pirmoji pabaigia posmą. Analogiškai antroji atitaria trečiajai, o pirmoji – antrajai.
◈ Slaviūno dainyne: SlS I-119a, SlS I-119b.

Turėja liepa, liaj sudijo: sutartinės interpretacija

Šią sutartinę su priegiesmiu „liaj siudijo, sudijula tatato" galima suprasti kaip liepos ir motinos su dukterimis likimą gretinančią dainą. Pirmoje dalyje liepa turėjo devynias šakas, kurias vėtra palaužė, paliekant tik vieną, ant kurios gegutei įskristi ir gražiai pakukuoti. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip medžio nykimą iki vienintelės šakos.

Antroje dalyje motina turėjo devynias dukras, kurias piršliai išpiršo, paliekant tik vieną, kad būtų kam rūteles palaistyti ir aslą pašluoti. Šį paralelizmą galima suprasti kaip medžio šakų ir dukterų sutapatinimą, kur dukterų ištekėjimas atitinka šakų nulaužimą.

Antra interpretacijos versija. Tai vienas iš kelių to paties siužeto variantų (plg. „Gedula liepa“, „Turėja liepa, lioj taduvėla“) – pats jų gausumas rodo, kokia svarbi buvo ši tema. Liepa čia yra ne tik medis, bet ir moteriškas, su motinyste bei Laima siejamas pavidalas, o devynetas – sakralus pilnatvės skaičius. Variante paskutinei dukrai paliekama „rūteles palaistyti“ – rūta yra mergystės ženklas, todėl jauniausioji dukra, likdama namuose, tarsi saugo ir mergystės, ir namų tęstinumą. Tad daina po ramiu atitartinės skambesiu apmąsto tuštėjančius namus ir kartų kaitą: kaip vėtra nulaužia šakas, taip piršliai išveda dukteris, ir lieka tik viena, palaikanti namų ugnį.

Turėja liepa, liaj sudijo: simboliai ir posakiai

Liepa su devyniomis šakomis
Medis, netenkantis šakų; liepa – moteriškas, su motinyste ir Laima siejamas medis. Devynetas – sakralus skaičius.
Vėtra, laužanti šakas
Šakas palaužianti audra. Ji žymi jėgas, atimančias vaikus iš namų.
Devynios dukros, kurias piršliai išpiršo
Į vedybas išleistos dukterys. Jos žymi ištekančias dukras, lygiagrečias nulaužtoms šakoms.
Paskutinė dukra, palaistanti rūteles
Jauniausioji, liekanti namuose dukra; rūta – mergystės ženklas, todėl ji saugo namų ir mergystės tęstinumą.

Turėja liepa, liaj sudijo: sutartinės istorija

„Turėja liepa, liaj sudijo“ Slaviūno rinkinyje pažymėta kaip I tomo Nr. 119a ir 119b – tai du to paties siužeto variantai, todėl prie teksto nurodyti ir nedideli žodžių skirtumai (pvz., „šluotelai surišti“ vietoje „gegiulai inskristi“). Tai atitartinė, giedama trimis grupėmis, kurios pakaitomis atsiliepia priegiesmiu „sudija, sudijo“.

Liepos su devyniomis šakomis ir motinos su devyniomis dukterimis siužetas yra vienas plačiausiai paplitusių Aukštaitijos sutartinėse; jo variantų yra ir šiame rinkinyje („Gedula liepa“, „Turėja liepa, lioj taduvėla“). Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje; 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

šaltiniai

  • Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959), I-119a, I-119b
  • D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)