Turėja liepa, lioj taduvėla žodžiai
Turėja liepa, lioj taduvėla,
Devynias šakas, lylia ratulėli.
Taduvo, taduvo, taduvėla taduvo,
Ratulo ratulo, ratulėli ratulo.
Visas devynias, lioj taduvėla,
Vėtrėla palaužė, lylia ratulėli…
Palik naž vienų, lioj taduvėla,
Gegiulai inskristi lylia ratulėli…
Gegiulai inskristi, lioj taduvėla,
Gražiai pakukuoti, lylia ratulėli…
Turėja motka, lioj taduvėla,
Devynias dukras, lylia ratulėli…
Visas devynias, lioj taduvėla,
Piršlaliai išpiršo, lylia ratulėli…
Palik naž vienų, lioj taduvėla,
Aslalai pašluoti, lylia ratulėli…
◈ Atitartinės varianto giedojimas. Pirmoji grupė pradeda ir sudainavus „taduvo“, trečioji grupė atitaria pirmajai „taduvo“, o pirmoji pabaigia posmą: „taduvėla taduvo“, lygiai taip pat „ratulo“ (I g.), „ratulo“ (IIIg.), „ratulėli, ratulo“ (I g.). Analogiškai antroji grupė atitaria trečiajai, o pirmoji – antrajai.
◈ Pateikė V. Katinienė, 80 m., Sudelių kaimas, Utenos rajonas, užrašyta 1985 m.
Turėja liepa, lioj taduvėla: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „lioj taduvėla, lylia ratulėli" galima suprasti kaip dainą, kurioje liepos ir motinos su dukterimis likimai vaizduojami lygiagrečiai. Pirmoje dalyje liepa turėjo devynias šakas, kurias vėtrėlė palaužė, paliekant tik vieną, ant kurios gegutei įskristi ir gražiai pakukuoti. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip medžio nykimą, paliekantį vienintelę šaką.
Antroje dalyje tas pats paralelizmu pereina į motiną: ji turėjo devynias dukras, kurias piršliai išpiršo, paliekant tik vieną, kad būtų kam aslą pašluoti. Šį gretinimą galima suprasti kaip medžio šakų ir dukterų sutapatinimą, kur ištekančios dukros lygiai kaip nulaužtos šakos palieka namus.
Antra interpretacijos versija. Liepa Lietuvių pasaulėjautoje yra moteriškas, su motinyste ir Deive Laima siejamas medis, o devynetas – sakralus, pilnatvę žymintis skaičius, todėl „liepa su devyniomis šakomis = motina su devyniomis dukromis“ gali būti ne paprastas palyginimas, o archajiškas medžio-žmogaus tapatumas. Dukterų ištekėjimą (kaip ir šakų nulaužimą) daina išgyvena kaip netektį, o paskutinė pasiliekanti dukra – tai jauniausioji, liekanti su motina. Tokia sutartinė artima vestuvių raudai: po ramiu, ratu sukamu atitartinės skambesiu slypi gedulas dėl tuštėjančių namų.
Turėja liepa, lioj taduvėla: simboliai ir posakiai
- Liepa su devyniomis šakomis
- Medis, netenkantis šakų; liepa Lietuvių tradicijoje – moteriškas, su motinyste ir Laima siejamas medis. Devynetas – sakralus pilnatvės skaičius.
- Vėtrėlė, laužanti šakas
- Šakas nulaužianti audra. Ji žymi gyvenimo jėgas, atimančias vaikus iš namų.
- Devynios dukros, kurias piršliai išpiršo
- Į vedybas išleistos dukterys. Jos žymi ištekančias dukras, lygiagrečias nulaužtoms šakoms.
- Gegutė ant paskutinės šakos
- Ant likusios šakos kukuojanti gegutė. Ji žymi ištekėjusią dukrą, ilgesį ir raudą.
Turėja liepa, lioj taduvėla: sutartinės istorija
„Turėja liepa, lioj taduvėla“ užrašyta 1985 m. iš 80 metų pateikėjos V. Katinienės Sudelių kaime, Utenos rajone – tai vėlyvas, jau XX a. pabaigos užrašymas, rodantis, kad sutartinės buvo gyvos atmintyje ir antroje XX a. pusėje. Tai atitartinė, giedama trimis grupėmis, kurios pakaitomis atsiliepia garsažodžiais „taduvo“ ir „ratulo“ – sudėtingiausia trejinių sutartinių atmaina.
Liepos su devyniomis šakomis ir motinos su devyniomis dukterimis siužetas yra vienas plačiausiai paplitusių Aukštaitijos sutartinėse; jo variantų yra ir šiame rinkinyje („Gedula liepa“, „Turėja liepa, liaj sudijo“). Sutartinės klestėjo XVI–XIX a.; 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959)
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Turėja liepa, lioj taduvėla: šaltiniai
Turėja liepa, lioj taduvėla: dažniausiai užduodami klausimai
Ką šiame V. Katinienės variante palieka vėtrėlė ir piršliai?
Iš devynių liepos šakų paliekama viena, kad gegutė galėtų įskristi ir pakukuoti; iš devynių motinos dukrų viena lieka aslai pašluoti. Siužetą trimis grupėmis pina priegiesmiai „taduvo“ ir „ratulo“.
Turėja liepa, lioj taduvėla: kas yra atitartinė?
Sudėtingiausia trejinių sutartinių atmaina, giedama trimis grupėmis, kurios pakaitomis atsiliepia priedainiais („taduvo“, „ratulo“).
Ar yra kitų šios sutartinės variantų?
Taip, tame pačiame rinkinyje yra giminingos „Gedula liepa“ ir „Turėja liepa, liaj sudijo“.
Kodėl sutartinėje „Turėja liepa, lioj taduvėla“ liepa lyginama su motina?
Liepa – moteriškas medis, siejamas su motinyste ir Laima; medžio ir moters likimai dainoje susilieja.
Turėja liepa, lioj taduvėla: kas ją pateikė?
1985 m. ją užrašyta iš 80 metų V. Katinienės Sudelių kaime (Utenos r.).