Turėja liepa, lioj taduvėla žodžiai
Turėja liepa, lioj taduvėla,
Devynias šakas, lylia ratulėli.
Taduvo, taduvo, taduvėla taduvo,
Ratulo ratulo, ratulėli ratulo.
Visas devynias, lioj taduvėla,
Vėtrėla palaužė, lylia ratulėli…
Palik naž vienų, lioj taduvėla,
Gegiulai inskristi lylia ratulėli…
Gegiulai inskristi, lioj taduvėla,
Gražiai pakukuoti, lylia ratulėli…
Turėja motka, lioj taduvėla,
Devynias dukras, lylia ratulėli…
Visas devynias, lioj taduvėla,
Piršlaliai išpiršo, lylia ratulėli…
Palik naž vienų, lioj taduvėla,
Aslalai pašluoti, lylia ratulėli…
◈ Atitartinės varianto giedojimas. Pirmoji grupė pradeda ir sudainavus „taduvo“, trečioji grupė atitaria pirmajai „taduvo“, o pirmoji pabaigia posmą: „taduvėla taduvo“, lygiai taip pat „ratulo“ (I g.), „ratulo“ (IIIg.), „ratulėli, ratulo“ (I g.). Analogiškai antroji grupė atitaria trečiajai, o pirmoji – antrajai.
◈ Pateikė V. Katinienė, 80 m., Sudelių kaimas, Utenos rajonas, užrašyta 1985 m.
Turėja liepa, lioj taduvėla: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „lioj taduvėla, lylia ratulėli" galima suprasti kaip dainą, kurioje liepos ir motinos su dukterimis likimai vaizduojami lygiagrečiai. Pirmoje dalyje liepa turėjo devynias šakas, kurias vėtrėlė palaužė, paliekant tik vieną, ant kurios gegutei įskristi ir gražiai pakukuoti. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip medžio nykimą, paliekantį vienintelę šaką.
Antroje dalyje tas pats paralelizmu pereina į motiną: ji turėjo devynias dukras, kurias piršliai išpiršo, paliekant tik vieną, kad būtų kam aslą pašluoti. Šį gretinimą galima suprasti kaip medžio šakų ir dukterų sutapatinimą, kur ištekančios dukros lygiai kaip nulaužtos šakos palieka namus.
Gegutė, įskrendanti ant paskutinės šakos, liaudies poetikoje dažnai siejama su ištekėjusia dukterimi ar ilgesiu, todėl dainą galima interpretuoti kaip apmąstymą apie dukterų išėjimą iš tėvų namų. Tai viena galima prasmė, tačiau liepos ir motinos su dukterimis paralelizmo motyvas sutartinėje aiškus.
Turėja liepa, lioj taduvėla: simboliai ir posakiai
- Liepa su devyniomis šakomis
- Medis, netenkantis šakų. Jis žymi motiną, gretinamą su medžiu, ir jos vaikus.
- Vėtrėlė, laužanti šakas
- Šakas nulaužianti audra. Ji žymi gyvenimo jėgas, atimančias vaikus iš namų.
- Devynios dukros, kurias piršliai išpiršo
- Į vedybas išleistos dukterys. Jos žymi ištekančias dukras, lygiagrečias nulaužtoms šakoms.
- Gegutė ant paskutinės šakos
- Ant likusios šakos kukuojanti gegutė. Ji žymi ištekėjusią dukrą ir ilgesį.
Turėja liepa, lioj taduvėla: sutartinės istorija
Sutartinė užrašyta 1985 m. iš pateikėjos V. Katinienės (80 m.) Sudelių kaime, Utenos rajone. Tai atitartinės varianto giedojimas trimis grupėmis, kur balsų partijos atsako viena kitai garsažodžiais „taduvo" ir „ratulo". Liepos su devyniomis šakomis ir motinos su devyniomis dukterimis motyvas turi daug variantų visoje Aukštaitijos sutartinių tradicijoje.