Lylio lelijo žodžiai
Lylio lelijo,
Kas ti gražiai žydėja?
… Liepa gražiai žydėja.
… Kas tų liepų nukirta?
… Brolis liepų nukirta.
… Sese žiedus surinka,
… Vainikėlį nupynė,
… Jaunimėlin nuėja.
Variantas su kita pabaiga (bažnyčia ir padėka motinai)
Lylio lelijo,
Kas ti gražiai žydėja?
Liepa gražiai žydėja.
Kas tų liepų nukirta?
Brolis liepų nukirta.
Sese žiedus surinka,
Vainikėlį nupynė,
Bažnytėlan nuveja.
Dekavosiu matutei,
Kad man mažų augina.
Lylio lelijo: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „lylio lelijo" galima suprasti kaip dainą apie žydinčios liepos nukirtimą ir vainiko pynimą. Pradžioje klausiama, kas taip gražiai žydėjo, ir atsakoma, kad liepa; toliau klausiama, kas tą liepą nukirto, ir atsakoma, kad brolis. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip grožio ir jo praradimo sugretinimą.
Toliau sesė surenka žiedus, nupina vainikėlį ir nueina į jaunimėlį arba į bažnytėlę. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip žydinčios liepos virsmą vainiku, kuris nešamas į jaunimo susiėjimą ar bažnyčią, siejant su mergyste ir švente.
Antra interpretacijos versija. Žydinčią liepą, kurią nukerta brolis, galima skaityti kaip pačią merginą, o visą grandinę – kaip vestuvių apeigos paveikslą: liepa-mergina „nukertama“ (paimama iš namų), iš jos žiedų pinamas vainikas (nuotakos vainikas), kuris nešamas į bažnyčią (jungtuvės). Variantas, kuriame sesė dėkoja motinai, „kad man mažų augina“, šį skaitymą sustiprina – tai nuotakos atsisveikinimo ir padėkos motyvas, būdingas vestuvių dainoms. Brolio vaidmuo (jis „nukerta“ liepą) atliepia vestuvių apeigose broliui tenkančią seserį „išleidžiančio“, ją lydinčio globėjo rolę.
Lylio lelijo: simboliai ir posakiai
- Gražiai žydinti liepa
- Žydintis medis, kurį nukerta brolis. Ji žymi merginą-nuotaką, su kuria liepa sutapatinama.
- Brolis, nukertantis liepą
- Liepą nukertantis brolis. Vestuvių apeigose brolis seserį išleidžia ir lydi – „nukirtimas“ atliepia šią rolę.
- Vainikėlis iš žiedų
- Sesers iš liepos žiedų nupintas vainikas. Jis žymi mergystę ir nuotakos vainiką.
- Dėka motutei
- Sesers padėka motinai, kad ją augino. Tai nuotakos atsisveikinimo ir padėkos motyvas.
Lylio lelijo: sutartinės istorija
„Lylio lelijo“ – trejinė sutartinė su priegiesmiu „lylio lelijo“, paremta klausimo–atsakymo grandine apie žydinčią liepą, jos nukirtimą ir vainiko pynimą. Užrašyti bent du pabaigos variantai: viename sesė su vainiku eina „jaunimėlin“ (į jaunimo susiėjimą), kitame – „bažnytėlan“ ir dėkoja motinai, kad ją mažą augino. Tokie nedideli pabaigos skirtumai būdingi žodinei sutartinių tradicijai.
Liepa Lietuvių poetikoje yra moteriškas, su mergele ir motina siejamas medis; vainikas – mergystės ir šventės ženklas. Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje; 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959)
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Lylio lelijo: šaltiniai
Lylio lelijo: dažniausiai užduodami klausimai
Lylio lelijo: apie ką ši sutartinė?
Apie žydinčią liepą, kurią nukerta brolis, ir seserį, kuri iš jos žiedų pina vainiką ir nueina į jaunimą ar bažnyčią.
Ar yra kelios pabaigos?
Taip: viename variante sesė eina „jaunimėlin“, kitame – „bažnytėlan“ ir dėkoja motinai; abu pateikti puslapyje.
Ką simbolizuoja liepa?
Liepa Lietuvių poetikoje – moteriškas medis, siejamas su mergele ar motina; čia – su nuotaka.
Kodėl tai gali būti vestuvių daina?
Liepa-mergina „nukertama“, iš jos žiedų pinamas vainikas, nešamas į bažnyčią, o sesė dėkoja motinai – tai vestuvių ir atsisveikinimo motyvai.
Ką reiškia „lylio lelijo“?
Tai garsažodinis priegiesmis su lelijos atgarsiu; jis palaiko ritmą ir balsų pynimą.