Lylio lelijo žodžiai
Lylio lelijo,
Kas ti gražiai žydėja?
… Liepa gražiai žydėja.
… Kas tų liepų nukirta?
… Brolis liepų nukirta.
… Sese žiedus surinka,
… Vainikėlį nupynė,
… Jaunimėlin nuėja.*
*arba (vietoje „jaunimėlin nuėja”):
… Bažnytėlan nuveja.
… Dekavosiu matutei,
… Kad man mažų augina.
Lylio lelijo: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „lylio lelijo" galima suprasti kaip dainą apie žydinčios liepos nukirtimą ir vainiko pynimą. Pradžioje klausiama, kas taip gražiai žydėjo, ir atsakoma, kad liepa; toliau klausiama, kas tą liepą nukirto, ir atsakoma, kad brolis. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip grožio ir jo praradimo sugretinimą.
Toliau sesė surenka žiedus, nupina vainikėlį ir nueina į jaunimėlį arba į bažnytėlę. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip žydinčios liepos virsmą vainiku, kuris nešamas į jaunimo susiėjimą ar bažnyčią, siejant su mergyste ir švente.
Pabaigoje sesė dėkoja motutei, kad ją mažą augino, todėl dainą galima interpretuoti kaip dėkingumo motinai išraišką. Liepa liaudies poetikoje dažnai siejama su mergele ar motina, o vainikas, su mergyste. Tai viena galima prasmė, tačiau liepos, vainiko ir dėkingumo motinai motyvas sutartinėje aiškus.
Lylio lelijo: simboliai ir posakiai
- Gražiai žydinti liepa
- Žydintis medis, kurį nukerta brolis. Ji žymi grožį, gretinamą su mergele ar motina.
- Brolis, nukertantis liepą
- Liepą nukertantis brolis. Jis žymi grožio praradimo ar pokyčio veiksmą.
- Vainikėlis iš žiedų
- Sesers iš liepos žiedų nupintas vainikas. Jis žymi mergystę ir šventės ženklą.
- Dėka motutei
- Sesers padėka motinai, kad ją augino. Ji žymi dėkingumą ir pagarbą motinai.