Lino, lino, lino žiedas žodžiai

Lino, lino,
Lino žiedas,
Ai tuto, tuto.

Mėlynas lino žiedas,
Ai tuto, tuto.

Lino, lino,
Lino žiedas,
Tuto, tuto.

Slaviūno rinkinio variantas (SlS III-1574, užr. 1936 m. Galvokuose)

Užtarimas:
Lino, lino,
Lino žiedas, ai tuto,
Plačialaiškis, ai tuto.

Patarimas:
Lineliai, liniukai,
Lino žiedeliai,
Lino žiedeliai.

Lino, lino, lino žiedas: sutartinės interpretacija

Lino žiedas trumpai žydi mėlynai, bet iš jo kelias veda į pluoštą, siūlą ir audinį. Sutartinėje tas kelias sutraukiamas į vieną vaizdą: žiedas, kartojimas, priegiesmis.

„Ai tuto“ veikia kaip darbo ir šokio ritmas. Kartojant linas tampa ne tik augalu, bet ir bendruomenės balsų pynimo simboliu.

Antra interpretacijos versija. Slaviūno variante daina sudaryta iš „užtarimo“ ir „patarimo“ – dviejų balsų partijų – ir mini ne tik žiedą, bet ir „plačialaiškį“ bei „linelius, liniukus“. Mėlyną lino žiedą galima skaityti kaip merginos jaunystės ženklą: kaip ir linas, mergina trumpai „žydi“, o paskui jos laukia ilgas darbo ir audimo kelias iki kraičio drobių. Atlikimo pastaba, kad sutartinę galima ir šokti, rodo, jog ji galėjo skambėti per jaunimo vakarones ar linarūtės talkas, kur darbas, šokis ir daina susiliedavo į vieną. Pati lino žiedo trapumo ir audinio tvermės priešprieša tampa tylia daina apie laiką, brandą ir moters darbą.

Lino, lino, lino žiedas: simboliai ir posakiai

Linas
Svarbus Lietuvių ūkio augalas, susijęs su pluoštu, drobe, kraičiu ir moterų darbu.
Lino žiedas
Trumpas mėlynas žydėjimas, iš kurio poetika pereina į ilgesnį audinio gyvenimą; galimas merginos jaunystės ženklas.
Ai tuto
Ritminis priegiesmis, palaikantis balsų judėjimą ir šokį.
Užtarimas ir patarimas
Dvi balsų partijos Slaviūno variante; jos žymi keturinės (ar trejinės) sutartinės sandarą.

Lino, lino, lino žiedas: sutartinės istorija

„Lino, lino, lino žiedas“ Slaviūno rinkinyje pažymėta kaip III tomo Nr. 1574. Pagal metriką ją 1936 m. Galvokuose (Vabalninko vls., Biržų aps.) iš apie 80 metų dainininkės Viktės Našlėnienės užrašė St. Paliulis. Prie teksto yra reta atlikimo pastaba: „Trijos ir keturios. Kad greitai, tai galima keturios ir šokti. Bet galima ir sustojus, trijos“ – tai rodo, kad ta pati sutartinė galėjo būti giedama ir kaip trejinė, ir kaip keturinė, su šokiu ar be jo.

Linas Lietuvių kultūroje yra ir augalas, ir audinio, darbo, kraičio bei moterų rankų darbo ženklas. Biržų–Vabalninko kraštas, iš kurio kilęs šis užrašymas, yra viena svarbiausių sutartinių vietų; čia daug jų užrašė A. Sabaliauskas ir St. Paliulis.

šaltiniai