Krapas dobilalį pamynė palaužė žodžiai

Krapas* dobilalį pamynė, palaužė.
Krapas dobilalį pamynė, palaužė.

… Kas laukėliu ėjo? Pamynė, palaužė.
… Bernužėlis ėjo, pamynė, palaužė.
… Ko bernėlis žūva, pamynė, palaužė.
… Žūva auksa žiedu, pamynė, palaužė.
… Kas žiedėlį rada, pamynė, palaužė.
… Rada mergužėla, pamynė, palaužė.
… Klausia bernužėlis, pamynė, palaužė.
… Kadu ataduosi, pamynė, palaužė.
… Kada mana būsi, pamynė, palaužė.

*„Ūtara“ vietoje krapas sako kropas.

Krapas dobilalį pamynė palaužė: sutartinės interpretacija

Šią sutartinę su priegiesmiu „pamynė, palaužė" galima suprasti kaip meilės dainą su sutuoktuvių pažado motyvu. Pradžioje sakoma, kad krapas dobilėlį pamynė, palaužė, o laukeliu ėjęs bernužėlis pametė aukso žiedą. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip jaunystės ir meilės ženklų sugretinimą su sumindytu augalu.

Toliau žiedą randa mergužėlė, ir bernelis klausia, kada ji jį atiduos, kada bus jo. Šį klausimą galima suprasti kaip piršlybų ir vedybų pažado užuominą, kur rastas aukso žiedas tampa derybų objektu tarp bernelio ir mergelės.

Antra interpretacijos versija. Pradinis vaizdas – sumindytas, palaužtas dobilas – meilės dainose dažnai yra paslėptas mergystės ar nekaltybės praradimo ženklas: sumintas žolynas žymi peržengtą ribą. Tad visą sutartinę galima skaityti kaip užslėptą erotinę-vedybinę dramą: po „pamynė, palaužė“ įvyksta jaunųjų suartėjimas, o pamestas ir rastas aukso žiedas (sužadėtuvių ženklas) tampa būdu tą ryšį įteisinti – „kada mana būsi?“. Tokie dobilo, rūtos ar lino „mindymo“ vaizdai būdingi šienapjūtės ir meilės dainoms, kuriose jausmas reiškiamas ne tiesiogiai, o per augalų likimą.

Krapas dobilalį pamynė palaužė: simboliai ir posakiai

Krapas, pamynęs dobilėlį
Sumindytas, palaužtas dobilas. Meilės dainose – galimas mergystės ar nekaltybės praradimo ženklas.
Bernužėlis, pametęs aukso žiedą
Laukeliu ėjęs ir žiedą pametęs bernelis. Jis žymi meilės ženklo praradimą.
Aukso žiedas
Pamestas ir mergelės rastas žiedas. Jis žymi meilę ir sužadėtuvių pažadą.
„Kada mana būsi"
Bernelio klausimas mergelei. Jis žymi piršlybų ir vedybų pažado užuominą.

Krapas dobilalį pamynė palaužė: sutartinės istorija

„Krapas dobilalį pamynė palaužė“ – meilės ir piršlybų sutartinė su priegiesmiu „pamynė, palaužė“. Joje kartojasi būdinga sutartinių dialogo grandinė: kas ėjo laukeliu, ką pametė, kas rado, ko klausia. „Ūtara“ (antroji partija) vietoje „krapas“ sako „kropas“ – tai rodo, kaip skirtingos balsų partijos galėjo nežymiai keisti žodžius.

Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje; vestuvinės ir meilės sutartinės yra viena pagrindinių jų žanrinių grupių. 2010 m. sutartinės įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tikslaus šio varianto vietos viešai prieinamoje Slaviūno rodyklėje patvirtinti nepavyko.

šaltiniai

  • Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959)
  • D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)