Krapas dobilalį pamynė palaužė žodžiai
Krapas* dobilalį pamynė, palaužė.
Krapas dobilalį pamynė, palaužė.
… Kas laukėliu ėjo? Pamynė, palaužė.
… Bernužėlis ėjo, pamynė, palaužė.
… Ko bernėlis žūva, pamynė, palaužė.
… Žūva auksa žiedu, pamynė, palaužė.
… Kas žiedėlį rada, pamynė, palaužė.
… Rada mergužėla, pamynė, palaužė.
… Klausia bernužėlis, pamynė, palaužė.
… Kadu ataduosi, pamynė, palaužė.
… Kada mana būsi, pamynė, palaužė.
*„Ūtara“ vietoje krapas sako kropas.
Krapas dobilalį pamynė palaužė: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „pamynė, palaužė" galima suprasti kaip meilės dainą su sutuoktuvių pažado motyvu. Pradžioje sakoma, kad krapas dobilėlį pamynė, palaužė, o laukeliu ėjęs bernužėlis pametė aukso žiedą. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip jaunystės ir meilės ženklų sugretinimą su sumindytu augalu.
Toliau žiedą randa mergužėlė, ir bernelis klausia, kada ji jį atiduos, kada bus jo. Šį klausimą galima suprasti kaip piršlybų ir vedybų pažado užuominą, kur rastas aukso žiedas tampa derybų objektu tarp bernelio ir mergelės.
Antra interpretacijos versija. Pradinis vaizdas – sumindytas, palaužtas dobilas – meilės dainose dažnai yra paslėptas mergystės ar nekaltybės praradimo ženklas: sumintas žolynas žymi peržengtą ribą. Tad visą sutartinę galima skaityti kaip užslėptą erotinę-vedybinę dramą: po „pamynė, palaužė“ įvyksta jaunųjų suartėjimas, o pamestas ir rastas aukso žiedas (sužadėtuvių ženklas) tampa būdu tą ryšį įteisinti – „kada mana būsi?“. Tokie dobilo, rūtos ar lino „mindymo“ vaizdai būdingi šienapjūtės ir meilės dainoms, kuriose jausmas reiškiamas ne tiesiogiai, o per augalų likimą.
Krapas dobilalį pamynė palaužė: simboliai ir posakiai
- Krapas, pamynęs dobilėlį
- Sumindytas, palaužtas dobilas. Meilės dainose – galimas mergystės ar nekaltybės praradimo ženklas.
- Bernužėlis, pametęs aukso žiedą
- Laukeliu ėjęs ir žiedą pametęs bernelis. Jis žymi meilės ženklo praradimą.
- Aukso žiedas
- Pamestas ir mergelės rastas žiedas. Jis žymi meilę ir sužadėtuvių pažadą.
- „Kada mana būsi"
- Bernelio klausimas mergelei. Jis žymi piršlybų ir vedybų pažado užuominą.
Krapas dobilalį pamynė palaužė: sutartinės istorija
„Krapas dobilalį pamynė palaužė“ – meilės ir piršlybų sutartinė su priegiesmiu „pamynė, palaužė“. Joje kartojasi būdinga sutartinių dialogo grandinė: kas ėjo laukeliu, ką pametė, kas rado, ko klausia. „Ūtara“ (antroji partija) vietoje „krapas“ sako „kropas“ – tai rodo, kaip skirtingos balsų partijos galėjo nežymiai keisti žodžius.
Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje; vestuvinės ir meilės sutartinės yra viena pagrindinių jų žanrinių grupių. 2010 m. sutartinės įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tikslaus šio varianto vietos viešai prieinamoje Slaviūno rodyklėje patvirtinti nepavyko.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959)
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Krapas dobilalį pamynė palaužė: šaltiniai
Krapas dobilalį pamynė palaužė: dažniausiai užduodami klausimai
Krapas dobilalį pamynė palaužė: apie ką ši sutartinė?
Apie pamestą ir mergelės rastą aukso žiedą bei bernelio klausimą, kada ji bus jo – tai piršlybų ir vedybų pažado daina.
Ką reiškia sumindytas dobilas?
Meilės dainose sumintas žolynas dažnai yra paslėptas mergystės ar nekaltybės praradimo ženklas.
Ką simbolizuoja aukso žiedas?
Meilę ir sužadėtuves; jo radimas tampa ryšio tarp bernelio ir mergelės įteisinimu.
Kas yra „ūtara“?
Tai antroji balsų partija; ji vietoje „krapas“ gali sakyti „kropas“ – nedidelis žodžių skirtumas tarp balsų.
Krapas dobilalį pamynė palaužė: kokia tai sutartinė?
Meilės ir piršlybų trejinė sutartinė su priegiesmiu „pamynė, palaužė“.