Ko tu liūdi, berželi žodžiai

Šią sutartinę su priegiesmiu „lioj liūdela" galima suprasti kaip dainą apie liūdesį, kurio tikroji priežastis slypi giliau, nei rodo paviršius. Pirmiausia klausiama beržo, ko jis liūdi, ar gaila šakelių, ar žalių lapelių, bet beržas atsako, kad nei vieno, nei kito jam negaila. Šį atsakymą galima interpretuoti kaip užuominą, kad tikroji liūdesio priežastis nepasakyta.

Toliau ta pati struktūra pereina į broliuką, kuriam negaila nei žirgelio, nei balnelio, ir į sesutę, kuriai negaila nei rūtelių, nei jaunųjų dienelių. Šį paralelizmą galima suprasti kaip laipsnišką artėjimą prie esmės: kiekvienas neigia paviršinę priežastį, bet pats liūdesys lieka.

Rūtelės ir jaunosios dienelės liaudies poetikoje siejamos su mergyste ir jaunyste, todėl sesutės liūdesį galima interpretuoti kaip gedėjimą dėl praeinančios jaunystės, net jei ji to tiesiai nesako. Tai viena galima prasmė, tačiau slepiamo liūdesio ir paralelizmo motyvas sutartinėje aiškus.