Ka tu kad, berželi (ka neaugai, lylia) žodžiai
Pritarinys:
Lioi, ko tu berželi,
Lioi, ko neaugai,
Lioi, ko neaugai?
Rinkinys:
Ko tu, kad, berželi,
Ko neaugai, lylia,
Ko neaugai, lylia?
Kas gi tau valalas,
Valalas nedeve,
Valalas nedeve?
Argi tau žiemela
Valalas nedeve?
Ko neaugai, lylio?
Argi vasarėla
Valalas nedeve?
Ko neaugai, lylio?
Ko tu, ko, berželi,
Ko neaugai, lylia,
Lapelių neklostei?
Ko tu, kad, sesiula,
Ko neaugai, lylia,
Ko neaugai, lylia?
Ar gi tau matute
Valalas nedeve?
Ko neaugai, lylia?
Ar gi tau tėvelis
Valalas nedeve?
Ko neaugai, lylia?
Ko tu, kad, sesiula,
Ko neaudei, lylia,
Plonųjų drobelių?
Ka tu kad, berželi (ka neaugai, lylia): sutartinės interpretacija
Šią keturinę sutartinę su priegiesmiu „lylia, lylio" galima suprasti kaip dainą, kurioje beržo ir sesers likimas vaizduojami lygiagrečiai. Pirmoje dalyje klausiama beržo, kodėl jis neaugo, ar žiema, ar vasara jam valios (galimybės augti) nedavė. Šį klausimą galima interpretuoti kaip rūpestį dėl medžio, kuris neišleido lapų.
Antroje dalyje tas pats klausimas pereina į sesulę: kodėl ji neaugo, ar matutė, ar tėvelis valios nedavė, kodėl ji neaudė plonųjų drobelių. Šį gretinimą galima suprasti kaip beržo ir merginos sutapatinimą, kur neišaugęs medis atitinka neprasiskleidusią merginos jaunystę ar nebaigtus darbus.
Beržo lapų klostymas ir drobelių audimas gali būti interpretuojami kaip brandos ir pasiruošimo ženklai. Tai viena galima prasmė, tačiau beržo ir sesers augimo bei valios motyvas sutartinėje aiškus.
Ka tu kad, berželi (ka neaugai, lylia): simboliai ir posakiai
- Berželis, kuris neaugo
- Neišaugęs, lapų neišklostęs beržas. Jis žymi merginą, gretinamą su medžiu.
- Valia, kurios žiema ar vasara nedavė
- Augimo galimybė, kurios medžiui pristigo. Ji žymi sąlygas brandai ir augimui.
- Lapelių klostymas
- Beržo lapų išskleidimas. Jis žymi brandą ir prasiskleidimą.
- Sesulė, neaudusi plonųjų drobelių
- Drobių neišaudusi mergina. Ji žymi neatliktą merginos darbą, lygiagretų neišaugusiam beržui.