Ka tu kad, berželi (ka neaugai, lylia) žodžiai
Pritarinys:
Lioi, ko tu berželi,
Lioi, ko neaugai,
Lioi, ko neaugai?
Rinkinys:
Ko tu, kad, berželi,
Ko neaugai, lylia,
Ko neaugai, lylia?
Kas gi tau valalas,
Valalas nedeve,
Valalas nedeve?
Argi tau žiemela
Valalas nedeve?
Ko neaugai, lylio?
Argi vasarėla
Valalas nedeve?
Ko neaugai, lylio?
Ko tu, ko, berželi,
Ko neaugai, lylia,
Lapelių neklostei?
Ko tu, kad, sesiula,
Ko neaugai, lylia,
Ko neaugai, lylia?
Ar gi tau matute
Valalas nedeve?
Ko neaugai, lylia?
Ar gi tau tėvelis
Valalas nedeve?
Ko neaugai, lylia?
Ko tu, kad, sesiula,
Ko neaudei, lylia,
Plonųjų drobelių?
Ka tu kad, berželi (ka neaugai, lylia): sutartinės interpretacija
Šią keturinę sutartinę su priegiesmiu „lylia, lylio" galima suprasti kaip dainą, kurioje beržo ir sesers likimas vaizduojami lygiagrečiai. Pirmoje dalyje klausiama beržo, kodėl jis neaugo, ar žiema, ar vasara jam valios (galimybės augti) nedavė. Šį klausimą galima interpretuoti kaip rūpestį dėl medžio, kuris neišleido lapų.
Antroje dalyje tas pats klausimas pereina į sesulę: kodėl ji neaugo, ar matutė, ar tėvelis valios nedavė, kodėl ji neaudė plonųjų drobelių. Šį gretinimą galima suprasti kaip beržo ir merginos sutapatinimą, kur neišaugęs medis atitinka neprasiskleidusią merginos jaunystę ar nebaigtus darbus.
Antra interpretacijos versija. „Neišaugęs“ beržas ir „neišaudusi drobelių“ sesė kartu sudaro nebrandos, neparengtos merginos paveikslą: kaip medžiui sezonai turi duoti „valią“ skleistis, taip merginai tėvai ir laikas turi duoti galimybę subręsti ir pasiruošti santuokai (audimas, kraitis). Tad švelnus priekaištas „ko neaugai, ko neaudei“ gali būti suprastas kaip apeiginis priminimas apie merginos brandos ir parengimo ribą – panašiai kaip piršlybų sutartinėse tikrinama, ar dukra jau moka austi. Beržas, viena ryškiausių merginos atitikmenų Lietuvių dainose, čia ne tik palyginimas, bet ir kita pačios merginos pavidalo pusė.
Ka tu kad, berželi (ka neaugai, lylia): simboliai ir posakiai
- Berželis, kuris neaugo
- Neišaugęs, lapų neišklostęs beržas. Jis žymi merginą, su kuria medis sutapatinamas.
- Valia, kurios žiema ar vasara nedavė
- Augimo galimybė, kurios medžiui pristigo. Ji žymi sąlygas brandai – ir merginos parengimui.
- Lapelių klostymas
- Beržo lapų išskleidimas. Jis žymi brandą ir prasiskleidimą.
- Sesulė, neaudusi plonųjų drobelių
- Drobių neišaudusi mergina. Ji žymi neatliktą darbą ir nebaigtą pasirengimą santuokai.
Ka tu kad, berželi (ka neaugai, lylia): sutartinės istorija
„Ka tu kad, berželi“ – keturinė sutartinė su „pritarinio“ ir „rinkinio“ partijomis ir priegiesmiu „lylia, lylio“. Ji paremta paraleliu beržo ir sesers gretinimu: tie patys klausimai, kodėl neaugai, kodėl valios (galimybės) neturėjai, taikomi ir medžiui, ir merginai. Medžio ir žmogaus tapatumas yra vienas seniausių Lietuvių dainų poetikos sluoksnių.
Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje; keturines gieda dvi poros pakaitomis. 2010 m. sutartinės įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tikslaus šio varianto vietos ir užrašytojo viešai prieinamoje Slaviūno rodyklėje patvirtinti nepavyko.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959)
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Ka tu kad, berželi (ka neaugai, lylia): šaltiniai
Ka tu kad, berželi (ka neaugai, lylia): dažniausiai užduodami klausimai
Ka tu kad, berželi (ka neaugai, lylia): apie ką ši sutartinė?
Apie beržą, kuris neišaugo, ir seserį, kuri neišaudė drobelių – abu vaizduojami lygiagrečiai.
Kodėl beržas gretinamas su sese?
Medžio ir žmogaus tapatumas yra senas Lietuvių dainų sluoksnis; beržas dažnai simbolizuoja merginą.
Ką reiškia „valalas nedeve“?
Kad valios (galimybės) augti ar bręsti nedavė – nei sezonai medžiui, nei tėvai merginai.
Ka tu kad, berželi (ka neaugai, lylia): kokia gilesnė prasmė?
Neišaugęs medis ir neaudusi mergina sudaro nebrandos, neparengtos santuokai merginos paveikslą.
Kaip giedama keturinė?
Dviem poromis pakaitomis: „rinkinys“ veda tekstą, „pritarinys“ įstoja su priedainiu.