Kas ragieja, tutaitai žodžiai
Kas ragieja, tutaitai
tu-tai, tutaitai
Lauki kalnų…
Tai kalnelį…
Lelijalių,…
Tai krūmelis…
Tų mergelių…
Tai pulkelis…
*** Teoriškai tai turėtų būti keturinė sutartinė, tačiau pritarinio partija nebuvo fiksuota ir sutartinės dainavimo būdas lieka neaiškus. Dabar paplitusi kaip trejinė.
*** Kėriškės kaimas, Švenčionių apskritis. Slaviūno rinkinyje SlS II-665.
Kas ragieja, tutaitai: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „tutaitai, tu-tai" galima suprasti kaip vaizdingą, kraštovaizdžio detalėmis paremtą dainą. Klausiama, kas regėjo laukų kalnus, ant kalnelio lelijų krūmelį, o jame mergelių pulkelį. Šį laipsnišką vaizdo gilinimą galima interpretuoti kaip nuo plataus kraštovaizdžio prie merginų būrio vedantį žvilgsnį.
Laipsniška struktūra, vedanti nuo kalnų prie kalnelio, lelijų ir mergelių, būdinga sutartinių poetikai, kur vaizdas tarsi siaurėja iki konkretaus žmonių būrio. Šį bruožą galima suprasti kaip dėmesio sutelkimą į merginas, dažnai siejamas su jaunyste ir gražumu.
Antra interpretacijos versija. Toks žvilgsnio „priartinimas“ nuo kalnų iki lelijomis pražydusio kalnelio ir jame esančio mergelių pulkelio gali būti ne tik peizažas, bet ir piršlybų ar jaunimo subatvakario vaizdas: dainoje tarsi „apžiūrimos“ merginos, kaip per pavasario žaidimus ar vestuvių pasiruošimą. Lelija Lietuvių poetikoje yra mergystės ir tyrumo ženklas, todėl „lelijų krūmelis“ ir „mergelių pulkelis“ susilieja į vieną – merginų būrys pražysta kaip lelijos. Sutartinė tampa jaunystės ir grožio pašlovinimu, o galbūt ir bendruomeninio merginų pristatymo, jų „pamatymo“ apeiga.
Kas ragieja, tutaitai: simboliai ir posakiai
- Laukų kalnai ir kalnelis
- Platus kraštovaizdis ir jame kylantis kalnelis. Jie žymi vaizdo foną, vedantį prie merginų.
- Lelijų krūmelis
- Ant kalnelio žydintis lelijų krūmas. Jis žymi mergystę ir tyrumą liaudies poetikoje.
- Mergelių pulkelis
- Tarp lelijų esantis merginų būrys. Jis žymi jaunystę ir grožį; merginos pražysta kaip lelijos.
- Priegiesmis „tutaitai, tu-tai"
- Garsažodinis priegiesmis. Jis žymi sutartinės ritminį, prasminės reikšmės beveik neturintį pagrindą.
Kas ragieja, tutaitai: sutartinės istorija
„Kas ragieja, tutaitai“ Slaviūno rinkinyje pažymėta kaip II tomo Nr. 665 ir siejama su Kėriškės kaimu (Švenčionių aps.). Įdomu, kad jos atlikimo būdas nėra aiškus: teoriškai tai turėtų būti keturinė sutartinė, bet pritarinio (antrosios poros) partija nebuvo užfiksuota, todėl dabar ji paplitusi kaip trejinė. Tai gerai parodo, kaip sutartinės gyvavo žodinėje tradicijoje ir kaip dalis jų atlikimo žinių buvo prarasta.
Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje; 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Laipsniškas vaizdo siaurinimas (kalnai – kalnelis – lelijos – mergelės) yra būdinga sutartinių poetikos priemonė.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959), II-665
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Kas ragieja, tutaitai: šaltiniai
Kas ragieja, tutaitai: dažniausiai užduodami klausimai
Apie ką pasakojama sutartinėje „Kas ragieja, tutaitai“?
Apie žvilgsnį, kuris nuo laukų kalnų pereina prie lelijomis pražydusio kalnelio ir jame esančio mergelių pulkelio.
Kodėl ji dabar trejinė, nors turėtų būti keturinė?
Užrašant pritarinio (antrosios poros) partija nebuvo užfiksuota, todėl atlikimo būdas neaiškus ir ji paplitusi kaip trejinė.
Ką simbolizuoja lelijos?
Lelija liaudies poetikoje žymi mergystę ir tyrumą; čia merginos pražysta kaip lelijos.
Kur užrašyta sutartinė „Kas ragieja, tutaitai“?
Iš Kėriškės kaimo, Švenčionių apskrities; Slaviūno rinkinyje – II tomo Nr. 665.
Kaip „tutaitai“ veikia sutartinėje apie lelijomis pražydusį kalnelį?
„Tutaitai“ neturi tiesioginės žodinės reikšmės. Pasikartojantis priegiesmis palaiko ritmą, kol žvilgsnis nuo laukų kalnų pereina prie lelijų ir mergelių pulkelio.