Išjos brolutėlis, sodauto žodžiai
Išjos brolutėlis, sodauto.
Sodi bitėla, šalavijo lingėla, sodauto.
Į Rygužėlę, sodauto…
-Kų man broliukas, sodauto…
Kų man parneši, sodauto…
Iš Rygužėlės, sodauto…
-Aš tau parnešiu, sodauto…
Aukso žiedelį, sodauto.
*** Pateikė S. Glemžaitė, Kupiškis.
Išjos brolutėlis, sodauto: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „sodauto" galima suprasti kaip dainą apie brolio kelionę ir dovaną. Brolutėlis išjoja į Rygužėlę, ir sesuo klausia, ką jis jai parneš iš Rygos. Brolis atsako parnešiąs aukso žiedelį. Šį pokalbį galima interpretuoti kaip artimų brolio ir sesers ryšio bei laukiamos dovanos vaizdą.
Ryga liaudies dainose dažnai minima kaip tolimas prekybos miestas, į kurį keliaujama prekių ir dovanų, todėl brolio kelionę galima suprasti kaip įprastą tolimą išvyką. Aukso žiedelis tradiciškai siejamas su meile, sužadėtuvėmis ar brangia dovana.
Antra interpretacijos versija. Aukso žiedas, parnešamas iš tolimo miesto, Lietuvių vestuvių poetikoje yra sužadėtuvių ir santuokos ženklas, todėl visą sutartinę galima skaityti kaip vestuvių pasiruošimo dainą: brolis parūpina seseriai (būsimai nuotakai) puošmeną ir kraičio dalį. Augalinis priedainis „sodi bitėla, šalavijo lingėla“ šį skaitymą paremia – šalavijas ir bitė Lietuvių tradicijoje siejami su vestuvėmis ir mergyste. Brolio ir sesers santykis dainoje tampa ne tik artimu ryšiu, bet ir apeigine globa: brolis lydi seserį per gyvenimo perėjimą į santuoką.
Išjos brolutėlis, sodauto: simboliai ir posakiai
- Brolutėlis, jojantis į Rygužėlę
- Į Rygos miestą keliaujantis brolis. Jis žymi tolimą prekybinę kelionę ir sesers globėją.
- Rygužėlė (Ryga)
- Tolimas miestas, į kurį jojama. Jis žymi prekybos ir dovanų vietą liaudies poetikoje.
- Aukso žiedelis
- Brolio žadama parnešti dovana. Jis žymi brangią dovaną ir sužadėtuvių bei santuokos ženklą.
- Priegiesmis „sodi bitėla, šalavijo lingėla"
- Garsažodinis priedainis su bite ir šalaviju. Jis suteikia dainai apeiginį, vestuvinį atspalvį.
Išjos brolutėlis, sodauto: sutartinės istorija
„Išjos brolutėlis, sodauto“ pateikta Stefanijos Glemžaitės Kupiškio krašte – vienoje turtingiausių šiaurės rytų Aukštaitijos sutartinių vietų. Tai brolio ir sesers sutartinė su garsažodiniu priegiesmiu „sodauto“ ir augaliniu priedainiu „sodi bitėla, šalavijo lingėla“. Sutartinės klestėjo XVI–XIX a., o 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Rygos motyvas, sutinkamas daugelyje Lietuvių dainų, primena, kad Ryga šimtmečius buvo svarbiausias šio krašto prekybos miestas, į kurį keliauta prekių, uždarbio ir dovanų.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959)
- S. Glemžaitės Kupiškio krašto tautosaka
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Išjos brolutėlis, sodauto: šaltiniai
Išjos brolutėlis, sodauto: dažniausiai užduodami klausimai
Išjos brolutėlis, sodauto: apie ką ši sutartinė?
Apie brolį, jojantį į Rygą, ir seserį, laukiančią dovanos – aukso žiedelio.
Kodėl minima Ryga?
Ryga Lietuvių dainose – svarbiausias tolimas prekybos miestas, į kurį keliauta prekių, uždarbio ir dovanų.
Ką simbolizuoja aukso žiedelis?
Brangią dovaną, o vestuvių poetikoje – sužadėtuves ir santuoką.
Išjos brolutėlis, sodauto: kas ją pateikė?
Sutartinė pateikta Stefanijos Glemžaitės Kupiškio krašte.
Kokį vaidmenį „sodauto“ atlieka brolio kelionės į Rygą pasakojime?
„Sodauto“ neturi tiesioginės žodinės reikšmės ir palaiko balsų pynimą. Kartojamas priegiesmis jungia brolio išjojimą į Rygą su seseriai žadamo aukso žiedelio laukimu.