Ėjau rytelia čiūta žodžiai
Ėjau rytelia čiūta, ėjau rytelia čiūta, čiutela čiūta,
Randu tėvutį čiūta, randu tėvutį čiūta…
Rugius sėjantį čiūta, rugius sėjantį čiūta…
Aik šen, tėvuti, čiūta, aik šen, tėvuti, čiūta…
Ir aš padėsiu, čiūta, ir aš padėsiu, čiūta…
Rugius pasėsiu, čiūta, rugius pasėsiu, čiūta…
Ėjau rytelia, čiūta, ėjau rytelia, čiūta…
Randu matutį, čiūta, randu matutį, čiūta…
Rugius pjaunantį, čiūta, rugius pjaunantį, čiūta…
Aik šen, matuti, čiūta, aik šen, matuti, čiūta…
Ir aš padėsiu, čiūta, ir aš padėsiu, čiūta…
Rugius nupjausiu, čiūta, Rugius nupjausiu, čiūta…
Ėjau rytelia čiūta: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „čiūta" galima suprasti kaip darbo ir šeimos talkos dainą. Einant rytelį randama tėvutį, sėjantį rugius, ir dainuojantysis siūlo padėti, kartu pasėti rugius. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip jauno žmogaus pagalbą tėvams žemės darbuose.
Toliau ta pati struktūra kartojasi su motute, pjaunančia rugius: vėl siūloma padėti ir kartu nupjauti. Šį paralelizmą galima suprasti kaip darnios šeimos darbo vaizdą, kur vaikai prisideda prie tėvų triūso. Veiksmų kartojimas su skirtingais šeimos nariais būdingas sutartinių sandarai.
Antra interpretacijos versija. Tai, kad einant „rytelį“ sutinkamas tėvas, sėjantis rugius, ir motina, juos pjaunanti, vienoje dainoje sujungia priešingus žemdirbio meto galus – pavasario sėją ir vasaros pjūtį. Tokį sutraukimą galima skaityti kaip viso metų rato įprasminimą: daina aprėpia visą javo kelią ir kartų bendrystę, kurioje vaikas, „padėdamas“ tėvui ir motinai, perima ūkio darbų tęstinumą. Pagalbos siūlymas tampa simboliniu kartų ryšio ir žemės darbų perdavimo iš tėvų vaikams ženklu.
Ėjau rytelia čiūta: simboliai ir posakiai
- Ėjimas rytelį
- Anksti ryte einama per laukus. Jis žymi darbo dienos pradžią ir kelio motyvą.
- Tėvutis, sėjantis rugius
- Laukuose rugius sėjantis tėvas. Jis žymi pavasario sėją ir šeimos galvą.
- Matutė, pjaunanti rugius
- Rugius pjaunanti motina. Ji žymi pjūties metą ir motinos triūsą.
- „Ir aš padėsiu"
- Kartojamas pasisiūlymas padėti tėvams. Jis žymi šeimos talką, kartų bendrystę ir darbų perdavimą.
Ėjau rytelia čiūta: sutartinės istorija
„Ėjau rytelia čiūta“ priklauso darbo ir šeimos sutartinėms su garsažodiniu priegiesmiu „čiūta“ – čiūto, tūto, lylio yra tipiški asemantiniai sutartinių priedainiai. Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje; 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Tikslaus šio varianto vietos ir užrašytojo viešai prieinamoje Slaviūno rodyklėje patvirtinti nepavyko, todėl provincijos duomenys čia nenurodomi. Pati rugių sėjos ir pjūties bei pagalbos tėvams tema gerai paliudyta Lietuvių darbo dainose.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959)
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Ėjau rytelia čiūta: šaltiniai
Ėjau rytelia čiūta: dažniausiai užduodami klausimai
Ėjau rytelia čiūta: kokia tai sutartinė?
Darbo ir šeimos sutartinė apie rugių sėją bei pjūtį ir pagalbą tėvams.
Kodėl daina sujungia sėją ir pjūtį?
Taip viename tekste aprėpiamas visas javo metų ratas – nuo pavasario sėjos iki vasaros pjūties.
Ką reiškia „čiūta“?
Tai asemantinis garsažodinis priegiesmis; jis svarbus balsų ritmui, o ne tiesioginei reikšmei.
Ką simbolizuoja pagalba tėvams?
Kartų bendrystę ir žemės darbų tęstinumą – vaikas perima ūkio darbus iš tėvų.
Ėjau rytelia čiūta: ar tai trejinė?
Taip, puslapyje ji priskiriama trejinėms sutartinėms.