Dydysie mūsų, dievaite mūsų žodžiai

Dydysie mūsų,
Dievaite mūsų,
Čuta, rūta,
Čutela, rūtela,
Mūsų!

Dovanok raktus
Nupint vainikus.
Čuta, rūta,
Čutela, rūtela,
Vainikus!

Sujunk mumis,
Priglausk mumis.
Čuta, rūta,
Čutela, rūtela,
Mumis!

Dydysie mūsų,
Dievaite mūsų,
Čuta, rūta,
Čutela, rūtela,
Mūsų!

Sutark, priglausk,
Raktelėms rausk.
Čuta, rūta,
Čutela, rūtela,
Rausk!

◈ Slaviūno dainyne: SlS II-560.

Dydysie mūsų, dievaite mūsų: sutartinės interpretacija

Šią sutartinę su priegiesmiu „čuta, rūta" galima suprasti kaip apeiginio, beveik maldos pobūdžio kūrinį. Kreipiamasi į „didįjį mūsų, dievaitę mūsų", prašoma dovanoti raktus nupinti vainikus, sujungti, priglausti, sutarti. Šį kreipimąsi galima interpretuoti kaip į aukštesnę jėgą nukreiptą prašymą darnos ir vienybės.

Vainikų pynimas ir raktų prašymas gali būti suprasti kaip simbolinis veiksmas: raktai atrakina galimybę pinti vainiką, o vainikas liaudies kultūroje siejamas su mergyste, švente ir bendryste. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip apeigos, jungiančios bendruomenę, atspindį.

Pasikartojantis prašymas „sujunk mumis, priglausk mumis" dainai suteikia bendrystės ir santarvės atspalvį. Tai viena galima prasmė, tačiau kreipimosi į dievybę ir vienybės prašymo motyvas šioje sutartinėje aiškus.

Dydysie mūsų, dievaite mūsų: simboliai ir posakiai

„Didysis mūsų, dievaite mūsų": Kreipinys į aukštesnę jėgą ar dievybę. Jis žymi apeiginį, maldos pobūdžio dainos pradą.
Raktai: Prašomi dovanoti raktai vainikams pinti. Jie žymi simbolinį leidimą ar galimybės atrakinimą.
Vainikai: Pinami vainikai. Jie žymi mergystę, šventę ir bendrystės ženklą.
„Sujunk mumis, priglausk mumis": Kartojamas vienybės prašymas. Jis žymi bendruomenės santarvės ir jungties siekį.