Dūno upė žodžiai

Dūno, dūno upė

Dūno upė lylio, gilus ažerėlis
Dūno upė lylio, tamy ažarėly
Dūno upė lylio, plauko untinėlis
Dūno upė lylio, ir mano brolalis
Dūno upė lylio, gilus ažerėlis
Dūno upė lylio, tamy ažerėly
Dūno upė lylio, plauko daug žuvelių
Dūno upė lylio, ateis ribokėlis*
Dūno upė lylio, išgaudys žuvelas
Dūno upė lylio, daug yra žuvelių

*arba žuvėjėlis

Dūno upė: sutartinės interpretacija

Šią sutartinę su priegiesmiu „lylio" galima suprasti kaip vandens ir brolio įvaizdžiu paremtą dainą. Kartojamas vaizdas: Dūno upė, gilus ežerėlis, tamsus ežerėlis, kuriame plauko untinėlis ir mano brolelis. Šį gretinimą galima interpretuoti kaip brolio sutapatinimą su vandens paukščiu ar žuvimi plačiame vandenyje.

Toliau sakoma, kad upėje plauko daug žuvelių, ateis žvejėlis ir išgaudys žuveles. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip grėsmės ar netekties nuojautą: žvejys, gaudantis žuvis, liaudies poetikoje kartais siejamas su likimu, atskyrimu ar pavojumi tam, kas vandenyje.

Gilus, tamsus ežerėlis ir jame esantis brolelis gali būti interpretuojami kaip nerimo dėl artimo žmogaus ženklas. Tai viena galima prasmė, tačiau vandens, brolio ir žvejybos motyvas sutartinėje aiškus.

Dūno upė: simboliai ir posakiai

Dūno upė, gilus ežerėlis
Kartojamas gilaus, tamsaus vandens vaizdas. Jis žymi platų, paslaptingą gamtos pasaulį.
Untinėlis ir brolelis
Vandenyje plaukiantis ančiukas ir greta minimas brolis. Jie žymi brolio sutapatinimą su vandens būtybe.
Žuvelės
Vandenyje gausiai plaukiojančios žuvys. Jos žymi vandens gyvybę ir galimą grobio objektą.
Žvejėlis (ribokėlis)
Ateinantis ir žuveles gaudantis žvejys. Jis žymi likimo ar grėsmės nuojautą vandens pasaulyje.