Dūno upė žodžiai
Dūno, dūno upė
Dūno upė lylio, gilus ažerėlis
Dūno upė lylio, tamy ažarėly
Dūno upė lylio, plauko untinėlis
Dūno upė lylio, ir mano brolalis
Dūno upė lylio, gilus ažerėlis
Dūno upė lylio, tamy ažerėly
Dūno upė lylio, plauko daug žuvelių
Dūno upė lylio, ateis ribokėlis*
Dūno upė lylio, išgaudys žuvelas
Dūno upė lylio, daug yra žuvelių
*arba žuvėjėlis
Dūno upė: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „lylio" galima suprasti kaip vandens ir brolio įvaizdžiu paremtą dainą. Kartojamas vaizdas: Dūno upė, gilus ežerėlis, tamsus ežerėlis, kuriame plauko untinėlis ir mano brolelis. Šį gretinimą galima interpretuoti kaip brolio sutapatinimą su vandens paukščiu ar žuvimi plačiame vandenyje.
Toliau sakoma, kad upėje plauko daug žuvelių, ateis žvejėlis ir išgaudys žuveles. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip grėsmės ar netekties nuojautą: žvejys, gaudantis žuvis, liaudies poetikoje kartais siejamas su likimu, atskyrimu ar pavojumi tam, kas vandenyje.
Antra interpretacijos versija. Gilus, tamsus ežerėlis Lietuvių pasaulėvokoje gali būti ne tik Gamtos vaizdas, bet ir anapusinio pasaulio, mirties slenksčio ženklas: vanduo skiria gyvųjų ir mirusiųjų sritis. Tokiame skaitiny brolis, plaukiantis tamsiame vandenyje tarp žuvelių, kurias „išgaudys žvejėlis“, tampa pavojuje ar net ribos akivaizdoje atsidūrusio artimo žmogaus paveikslu, o žvejys – nematomu likimu ar mirtimi, kuri „surenka“ gyvybes. Tada švelnus „lylio“ priegiesmis (lyliuoti – sūpuoti, raminti) ima skambėti kaip raudai artima, brolį „nulyliuojanti“ giesmė.
Dūno upė: simboliai ir posakiai
- Dūno upė, gilus ežerėlis
- Kartojamas gilaus, tamsaus vandens vaizdas. Jis žymi platų, paslaptingą Gamtos pasaulį, galimai – anapusybės slenkstį.
- Untinėlis ir brolelis
- Vandenyje plaukiantis ančiukas ir greta minimas brolis. Jie žymi brolio sutapatinimą su vandens būtybe.
- Žuvelės
- Vandenyje gausiai plaukiojančios žuvys. Jos žymi vandens gyvybę ir galimą grobio objektą.
- Žvejėlis (ribokėlis)
- Ateinantis ir žuveles gaudantis žvejys. Jis žymi likimo ar grėsmės nuojautą vandens pasaulyje.
Dūno upė: sutartinės istorija
„Dūno upė“ priklauso keturinėms sutartinėms su vandens įvaizdžiu ir priegiesmiu „lylio“. Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje, o keturines gieda dvi poros pakaitomis, pasiskirsčiusios po du balsus; 2010 m. sutartinės įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Tikslaus šio varianto vietos ir užrašytojo viešai prieinamoje Slaviūno rodyklėje patvirtinti nepavyko, todėl provincijos duomenys čia nenurodomi. Pati gilaus, tamsaus vandens ir jame plaukiojančio brolio motyvika gerai paliudyta Lietuvių dainose.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959)
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Dūno upė: šaltiniai
Dūno upė: dažniausiai užduodami klausimai
Dūno upė: apie ką ši sutartinė?
Apie gilią tamsią upę ar ežerą, kuriame plauko brolis ir žuvys, ir apie ateisiantį žvejį, kuris žuveles išgaudys.
Ką reiškia priegiesmis „lylio“?
Tai garsažodinis priegiesmis; jis siejasi su „lyliuoti“ – sūpuoti, raminti, todėl gali suteikti dainai švelnų, raudai artimą atspalvį.
Kodėl brolis lyginamas su vandens paukščiu?
Toks gretinimas sutapatina žmogų su vandens būtybe ir sustiprina nerimo dėl artimo žmogaus nuotaiką.
Ką simbolizuoja žvejys?
Žvejys, gaudantis žuvis, liaudies poetikoje gali žymėti likimą ar net mirtį, „surenkančią“ gyvybes.
Kaip užrašyta atlikti „Duno upę“?
„Duno upė“ priklauso keturinių tipui: dvi giedotojų poros paeiliui atlieka savo partijas.