Bitutė, bitelė, kadaujo žodžiai
Bitutė, bitelė, kadaujo,
Bitutė, bitelė, kadaujo.
Jojo brolelis pas svotus,
Bitutė, bitelė, kadaujo.
Prašė dukrelės jaunosios,
Bitutė, bitelė, kadaujo.
Dar ta dukrelė mažutė,
Bitutė, bitelė, kadaujo.
Nemoka drobelių austi,
Bitutė, bitelė, kadaujo.
Slaviūno rinkinio variantas (SlS II-729, M. Miežinio rankraštis, apie 1849 m., nuo Zarasų)
Pritarinys:
Ką, bite, ką, kadaujėle,
Ką, bite, ką, kadaujėle.
Rinkinys:
Bitute, bitele, kadaujo.
— Kur josi, broliukai, kadaujo?
— Svetimon šalelėn, kadaujo.
— Kur gręši žirgelį, kadaujo?
— Ant savo uošvelį, kadaujo.
— Ar duosi dukrelę, kadaujo?
— Maža mano dukrelė, kadaujo.
Nesėdos staklelės, kadaujo,
Nerašė raštelių, kadaujo.
Bitutė, bitelė, kadaujo: sutartinės interpretacija
Piršlybų situacijoje dukrelės pasirengimas tikrinamas per darbą: ar ji moka austi, ar pasirengusi naujam šeimos vaidmeniui. Tai nėra vien meilės klausimas, bet socialinis ir ūkinis pasirengimas.
Bitutės kartojimas suteikia šiam patikrinimui švelnumo ir ritmo. Vis dėlto po švelniu priegiesmiu slypi rimtas klausimas: ar jauna mergina jau gali būti išleista?
Antra interpretacijos versija. Bitės priedainis sutartinėje nėra atsitiktinis. Lietuvių tradicijoje bitė laikyta šventu, su siela ir protėviais susijusiu padaru, o žmones jungianti „bičiulystė“ (bičiuliai) kilo iš bendro bičių laikymo. Todėl piršlybų sutartinę, kurioje viskas vyksta „pritariant bitei“, galima skaityti kaip apeiginę: santuokos derybos vyksta tarsi prižiūrint bendruomenės ir protėvių pasaulio liudininkei. Mergaitė, kuri „nesėdos staklelių, nerašė raštelių“, dar nėra perėjusi brandos ir kraičio ribos, todėl sutartinė kalba ne tik apie konkrečias vestuves, bet ir apie patį merginos parengimo, „subrendimo“ ritualą.
Bitutė, bitelė, kadaujo: simboliai ir posakiai
- Bitutė
- Darbštumo ir bendruomenės ženklas; Lietuvių tradicijoje bitė siejama su siela, protėviais ir „bičiulyste“.
- Svotai / uošvis
- Vestuvių tarpininkai ir būsimo žento giminė, su kuria tariamasi dėl dukters.
- Drobelių audimas, rašteliai
- Moteriško darbo ir pasirengimo santuokai ženklas; jų nemokėjimas reiškia, kad mergina dar nesubrendusi.
- Kadaujo
- Priegiesminis žodis, laikantis sutartinės ritmą ir garsinę tėkmę.
Bitutė, bitelė, kadaujo: sutartinės istorija
Slaviūno rinkinyje „Bitutė, bitelė, kadaujo“ nurodoma kaip II tomo Nr. 729, keturinė vestuvių (piršlybų) sutartinė. Tai vienas seniausių žinomų sutartinių užrašymų: tekstas užrašytas apie 1849 m. ir spausdinamas iš Mykolo Ksavero Miežinio rankraščio skyriaus „Ketursaugės“ (LMD I 754(67); tas pats tekstas LMD I 72(71)), kilęs iš Zarasų krašto. „Ketursaugė“ – senas keturinės sutartinės pavadinimas.
Archajiškame variante aiškiai matyti keturinės sandara: „pritarinys“ (pritariančioji pora) gieda priedainį „Ką, bite, ką, kadaujėle“, o „rinkinys“ (vedančioji pora) plėtoja piršlybų dialogą – brolelis joja į svetimą šalį pas uošvį, prašo dukters, o tėvas atsako, kad ji dar maža, nemoka nei austi, nei raštų rašyti.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959)
- M. K. Miežinio sutartinių rinkinys, apie 1849 m. (LMD I 754)
- Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija (sutartines.info)
Bitutė, bitelė, kadaujo: šaltiniai
Bitutė, bitelė, kadaujo: dažniausiai užduodami klausimai
Ką reiškia „kadaujo“?
Tai priegiesminis garsažodis. Jo reikšmė pirmiausia ritminė ir muzikinė.
Kodėl sutartinėje yra bitė?
Bitė siejama su darbštumu, bendruomene, siela ir protėviais, todėl tinka piršlybų ir brandos temai.
Bitutė, bitelė, kadaujo: kuo ši sutartinė ypatinga?
Tai vienas seniausių žinomų užrašymų – apie 1849 m., iš Mykolo Miežinio rankraščio, Zarasų krašto.
Kodėl klausiama, ar dukrelė moka austi?
Audimas ir raštų rašymas rodo pasirengimą namų ūkiui ir kraičiui. Tai socialinis brandos ženklas.
Bitutė, bitelė, kadaujo: kas yra „pritarinys“ ir „rinkinys“?
Tai dvi keturinės sutartinės pusės: „rinkinys“ veda prasminį tekstą, „pritarinys“ pakaitomis įstoja su priedainiu.
Ar tai keturinė?
Taip, Slaviūnas ją priskiria keturinėms (senuoju pavadinimu – „ketursaugė“) vestuvių sutartinėms.