Aguona, aguonėla žodžiai

Aguona, aguonėla,
Aguonėla, agano.

Aguona, aguonėla,
Mažagrūdė, agano.

Aguona, aguonėla,
Kur tu augai, agano?

Aguona, aguonėla,
Svetimoj šaly, agano.

Aguona, aguonėla,
Lydžia, leidžia, agano.

Aguona, aguonėla,
Sesė broliuku, agano.

Slaviūno rinkinio variantas (SlS III-1501, įdainuota 1935 m. Taujėnų krašte)

Aguona, aguonėla,
Aguonėla, agano,
Aguona, aguonėla,
Mažagrūde, agano,
Aguona, aguonėla,
Kur tu augai, agano?
Aguona, aguonėla,
Kur tu ėjai, agano?
Aguona, aguonėla,
Svetimon šalin, agano.
Aguona, aguonėla,
Lydžia, leidžia, agano.
Aguona, aguonėla,
Sese broliukų, agano.

Aguona, aguonėla: sutartinės interpretacija

Aguona yra smulkių sėklų ir trapios atminties augalas. „Mažagrūdė“ ne tik apibūdina augalą, bet ir sukuria mažo, lengvai išbarstomo likimo įspūdį.

Svetima šalis ir sesės-brolio lydėjimas perkelia aguoną į žmogaus gyvenimo lauką. Tai gali būti išleidimo, kelionės ar atsiskyrimo sutartinė, kur augalas kalba apie žmogaus būseną.

Antra interpretacijos versija. Aguonos „leidimas, lydėjimas“ į svetimą šalį, kur ją lydi sesė ir broliukas, glaudžiai atliepia vestuvių išleistuvių vaizdiniją: nuotaka, kaip ir aguona, paliekama svetimame krašte, o brolis ją palydi. Aguona Lietuvių tradicijoje siejama ir su miegu, ramybe bei protėvių vėlėmis (aguonų pienas valgomas per Kūčias). Todėl šią sutartinę galima skaityti ne vien kaip augalo apdainavimą, bet kaip apeiginį merginos perėjimo iš tėvų namų į vyro giminę – arba net gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių ribos – paveikslą. Tokį daugiasluoksnį skaitymą paremia ir tai, kad ši sutartinė priklauso „builinei“, instrumentinei tradicijai, kurioje svarbiausia buvo ne pasakojimas, o pats ritualinis skambesys.

Aguona, aguonėla: simboliai ir posakiai

Aguona
Trapus, smulkiagrūdis augalas, susijęs su sėkla, išbarstymu, miegu ir atmintimi.
Mažagrūdė
Aguonos sėklų smulkumo vaizdas, stiprinantis trapumo prasmę.
Svetima šalis
Atskyrimo ir išėjimo erdvė, dažna Lietuvių dainų motyvikoje, vestuvėse žyminti vyro giminės kraštą.
Sesė ir broliukas lydi
Palydėtojų motyvas, artimas nuotakos išleistuvėms.
Agano
Priegiesminis garsas, laikantis sutartinės ritmą.

Aguona, aguonėla: sutartinės istorija

„Aguona, aguonėla“ Slaviūno rinkinyje nurodoma kaip III tomo Nr. 1501 trejinė. Pagal kolekcijos metriką ją 1935 m. spalį įdainavo keturios Taujėnų ir Siesikų valsčių (Ukmergės aps.) dainininkės: Teresė Dirsienė (70 m.) ir Marijona Smetonienė (61 m.) iš Užulėnio, Morta Jasikonienė (66 m.) iš Lėno ir Karolina Masiulienė (64 m.) iš Jurgelionių. Tekstą 1935 m. užrašė J. Dovydaitis (LTR 660(47)), o melodiją iš plokštelės išrašė kompozitorė ir tautosakininkė Jadvyga Čiurlionytė. Atlikėjos patikslino, kad sutartinė esanti „builinė“ – tai yra ir grojama iš builio (skudučio) padarytais instrumentais; pats garso įrašas neišliko, todėl spausdintas Slaviūno tekstas tampa ypač svarbus.

Šis užrašymas priklauso tam pačiam Taujėnų–Užulėnio dainininkių sluoksniui kaip ir „Žilvytis žaliavo“ – tos pačios moterys 1935 m. įdainavo kelias sutartines, kurias dabar saugo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

šaltiniai