Aguona, aguonėla žodžiai

Aguona yra smulkių sėklų ir trapios atminties augalas. „Mažagrūdė“ ne tik apibūdina augalą, bet ir sukuria mažo, lengvai išbarstomo likimo įspūdį.

Svetima šalis ir sesės-brolio lydėjimas perkelia aguoną į žmogaus gyvenimo lauką. Tai gali būti išleidimo, kelionės ar atsiskyrimo sutartinė, kur augalas kalba apie žmogaus būseną.

Antra interpretacijos versija. Aguonos „leidimas, lydėjimas“ į svetimą šalį, kur ją lydi sesė ir broliukas, glaudžiai atliepia vestuvių išleistuvių vaizdiniją: nuotaka, kaip ir aguona, paliekama svetimame krašte, o brolis ją palydi. Aguona Lietuvių tradicijoje siejama ir su miegu, ramybe bei protėvių vėlėmis (aguonų pienas valgomas per Kūčias). Todėl šią sutartinę galima skaityti ne vien kaip augalo apdainavimą, bet kaip apeiginį merginos perėjimo iš tėvų namų į vyro giminę – arba net gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių ribos – paveikslą. Tokį daugiasluoksnį skaitymą paremia ir tai, kad ši sutartinė priklauso „builinei“, instrumentinei tradicijai, kurioje svarbiausia buvo ne pasakojimas, o pats ritualinis skambesys.