- Rubrika
- Prarastų gyvenviečių istorija
- Skaitymo trukmė
- 3 min.
- Šaltiniai
- Šaltiniais pagrįsta vietos istorijos apžvalga
1777 m.: institucija turi ilgesnę istoriją nei dabartinis pastatas
Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos istorija pirmą rašytinį mokyklos paminėjimą datuoja 1777 m. Tai mokyklos istorijos, o ne šiandieninio pastato statybos data. Perkeltame miestelyje šis skirtumas ypač svarbus: institucija gali tęstis kitame name ir kitoje vietoje.
Senosios Rumšiškės buvo miestelis. Šią laiko juostą įtraukiame į prarastų gyvenviečių temą, tačiau nevadiname jų vienu išnykusiu kaimu.
1933–1935 m.: mokykla prie Nemuno
Gimnazijos apžvalga nurodo 1933–1935 mokslo metais ant Nemuno kranto pastatytą medinę mokyklą. Šis aprašas priklauso senųjų Rumšiškių kraštovaizdžiui. Dabartinio pastato nuotraukos negalima pateikti kaip šios mokyklos vaizdo vien dėl to paties institucijos vardo.
Lyginant nuotraukas naudinga atskirai užrašyti pastato vietą, institucijos pavadinimą ir fotografavimo laiką. Perkėlimo istorijoje visi trys gali keistis nevienodu metu.
1959 m.: naujas miestelis nėra tuščias lapas
Mokyklos istorijoje 1959 m. nurodomi kaip dabartinio pastato statybos metai. Kaišiadorių muziejaus parodos pristatymas naujųjų Rumšiškių raidą nuo 1959 m. sieja su ankstesniais Byliškių, Pievelių, Vajakiškių, Užtakų kaimais ir Vosyliškių dvareliu.
Taigi perkėlimas turi dvi kraštovaizdžio puses: prarastą senąją vietą ir naujo miestelio užaugimą ten, kur jau buvo kitų žmonių sodybos bei keliai. Tų gyvenviečių vardai padeda pamatyti naujosios vietos priešistorę.
1960 m. sausio 10 d.: mokyklos durys atveriamos mokiniams
Gimnazijos chronologija atskiria 1959 m. statybą nuo 1960 m. sausio 10 d. atidarymo. Tai nedidelis, bet prasmingas skirtumas: pastato užbaigimas, persikėlimas ir kasdienio gyvenimo pradžia nebūtinai sutampa.
Šios mokyklos datos negalima perkelti visiems miestelio gyventojams. Kiekvienos šeimos, pastato ar įstaigos perkėlimo istorijai reikia atskiro liudijimo.
Kaip ieškoti senojo kraštovaizdžio naujajame
Muziejaus paroda ragina atpažinti ankstesnių sodybų ir kelių pėdsakus naujųjų Rumšiškių audinyje. Tinkamas tyrimo būdas – gretinti datuotą seną planą, dabartinį žemėlapį ir konkrečios nuotraukos aprašą. Vien senas vietovardis neleidžia pažymėti tikslios buvusio namo vietos.
Lankant Rumšiškių muziejų po atviru dangumi taip pat verta skirti jo atvežtus eksponatus nuo paties miestelio perkėlimo istorijos. Tai susijusios paveldo temos, turinčios skirtingą objektų kilmę.
