- Žanras
- Etiologinė sakmė
- Motyvai
- žvėrių susirinkimas, kupranugario paieška, išriesta katės nugara
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Liūtas sušaukė žvėris į susirinkimą. Visi susirinko, tik kupranugario nebuvo. Liūtas nutarė jo pasiųsti ieškoti šunį, kurį laikė sumaniu.
Šuo kupranugario dar niekada nebuvo matęs ir paklausė, kaip jį pažinti. Jam pasakė, kad kupranugaris turi kuprą. Šuniui pasirodė, jog tokio požymio visai pakaks.
Išėjęs ieškoti, jis pamatė katę. Ši išsirietė, pakėlė nugarą, ir šuo tuoj nusprendė radęs kupranugarį. Pakvietė ją pas liūtą. Katė nesipriešino ir nuėjo kartu.
Šuo išdidžiai pristatė radinį žvėrims. Visi pradėjo juoktis: juk tai katė! Šuniui pasidarė gėda. Jis supyko ant katės, kad ši leidosi vedama ir nepasakė, kas esanti. Nuo to laiko, sako, šuo katei šitos gėdos neatleidžia.
Ką paaiškina šis pasakojimas?
Žvėrių nesantaika aiškinama apsirikimu ir įžeista savimeile. Šuo patiki vienu išoriniu požymiu, o katė leidžia jam suklysti. Juokas susirinkime paaiškina, kodėl gėda virsta ilgalaikiu priešiškumu.
Liūtas ir kupranugaris priklauso pasakojimo gyvūnų pasauliui. Jų dalyvavimas nereiškia, kad sakmė aprašo Lietuvos laukinę gyvūniją.
Naudotas variantas
Perpasakotas Vaikams.lt skelbiamas tekstas „Šuns ir katės nesantaika“. Šiame variante nėra pamesto rašto ar gyvūnų sutarties: pasakojimo branduolys yra kupranugariu palaikyta katė. Kiti nesantaikos kilmės pasakojimai neturėtų būti nepastebimai sujungiami su šiuo variantu.