Mitologinė sakmė
nematomumo akmuo, juodvarnis, paukščio vaikas
tautosakinė
Sakmė
Pasakojama, kad yra toks akmenukas: jei jį laikysi rankoje ar kišenėje, niekas tavęs nematys, net jei stovėtum visai šalia.
Bet jį gauti sunku ir šiurpu. Reikia paimti juodvarnio vaiką ir pakabinti taip, kad paukštis nesuprastų, kas jį laiko. Juodvarnis, nepakeldamas vaiko kančios, ieško stebuklingo akmenuko.
Radęs akmenuką, jis įspraudžia jį vaikui į snapą. Tada paukščio akims vaikas pranyksta, ir skausmas lyg sumažėja. Žmogus turi paimti akmenuką iš snapo.
Taip žmogus gauna nematomumo galią, bet kartu su ja lieka žinojimas, kad daiktas išgautas per svetimą kančią.
Interpretacija: ką reiškia stebuklingas akmenukas?
Akmenukas suteikia nematomumą, bet sakmė sąmoningai parodo bjaurią jo kainą. Tai nėra nekaltas stebuklingas daiktas.
Juodvarnis čia žino gamtos paslaptį, kurios žmogus neturi. Žmogus ją išvilioja ne išmintimi, o prievarta, todėl įgyta galia yra morališkai sutepta.
Sakmė įspėja, kad maginė žinia gali būti pavojinga ne tik dėl rezultato, bet ir dėl būdo, kuriuo ji gaunama.
Istorija, variantai ir užrašymas
Stebuklingų akmenų ir nematomumo motyvai pasitaiko lietuvių sakmėse apie akmenis, paukščius ir maginius daiktus. Akmuo čia nėra vietos objektas, o paslėptos galios koncentratas.
Paukščio, ypač varninio paukščio, žinojimas tautosakoje dažnai siejamas su kitokiu matymu, gudrumu ir ryšiu su riba tarp gyvųjų bei mirusiųjų pasaulio.
Nematomumo kaina
Ši sakmė ypač aktuali kaip pasakojimas apie norą būti nematomam, išvengti atsakomybės ir veikti be pasekmių.
Tačiau pasakojimas neleidžia pamiršti kainos: žmogus gali pasislėpti nuo kitų akių, bet ne nuo savo paties veiksmų atminties.