- Žanras
- Likimo sakmė
- Motyvai
- nulemta mirtis, meduogalėliai, skrynia
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Kai gimė vaikelis, motina su pribuvėja pirtyje kūreno ugnį. Staiga jos išgirdo balsą: vaikas gyvens tol, kol tie meduogalėliai susikūrens.
Motina suprato, kad kalbama apie apdegusius ugnies pagalius. Ji tuojau juos užgesino, surinko ir paslėpė skrynios dugne po drabužiais.
Sūnus užaugo, o motina mirė ir paliko jam skrynią. Jis vedė. Kartą pas žmoną atėjo jos motina. Abi atidarė skrynią, kilnojo drabužius ir dugne aptiko meduogalėlius. Nesuvokdamos, kam jie saugomi, sumetė į ugnį.
Baigiant degti meduogalėliams vyras parėjo namo. Moterys paklausė, kam jie buvo skrynioje. Jis paaiškino ir mirė.
Interpretacija: ką reiškia Meduogalėliai?
Ši sakmė labai tiksliai parodo materializuotą likimą. Žmogaus gyvenimas čia pririštas prie konkrečių daiktų - kelių nuodėgulių, paslėptų skrynioje.
Motina laimę tarsi apgauna: ji neužginčija balso, bet sustabdo ugnį. Tačiau lemtis nepanaikinama, tik atidedama.
Skrynia saugo ne turtą, o gyvenimo laiką. Kai kiti žmonės nesupranta paslapties ir sudegina meduogalėlius, jie netyčia paleidžia mirtį.
Naudotas variantas ir šaltinis
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 561, p. 557–558: „Kol meduogalėliai susikūrins“. Redakcinis konkretaus nurodyto varianto perpasakojimas, patikrintas pagal visą šaltinio pasakojimą. Tai ne pažodinė užrašo transkripcija.
Ugnis ir gyvenimo trukmė
Ugnis sakmėje yra gyvenimo laiko matas. Kol ji sustabdyta, žmogus gyvena; kai ugnis vėl praryja pagalius, gyvenimas baigiasi.
Dėl to pasakojimas veikia kaip įspėjimas apie paslapčių ir paveldėtų daiktų galią: ne viskas, kas atrodo menka, yra bevertis niekas.
