- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- pavogtas kūdikis, keistinis vaikas, šiaudų ryšulys
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Vieną naktį bernas gulėjo troboje. Vidurnaktį atėjo laumės su pavogtu šeimininkų kūdikiu. Pasiguldžiusios jį ant berno lovos, pradėjo rišti šiaudų ryšulį.
Surišusios viena kitą siuntė padėti ryšulį į vaiko lopšį. Tačiau nė viena nedrįso eiti viena, todėl abi nunešė jį drauge. Kol jų nebuvo, bernas paslėpė tikrąjį vaiką po patalais.
Sugrįžusios laumės vaiko neberado ir išėjo tuščiomis. Rytą bernas paklausė šeimininkų, kur jų kūdikis. Šie manė, kad miega. Bernas atidengė lopšį ir parodė paliktą pakaitalą.
Iš šiaudų jau augo laumiuko galva. Kai ją nukirto, iš ryšulio ėmė bėgti kraujas. Pasakotojas paaiškino: kiek ilgiau uždelsus, šiaudai būtų tapę gyvu laumiuku.
Interpretacija: ką reiškia laumių padėlys?
Ši sakmė kalba apie kūdikio pažeidžiamumą ir namų ribos saugojimą. Laumės ateina tada, kai visi miega, todėl pavojus yra ne mūšis, o nepastebėtas pakeitimas.
Šiaudų ryšulys yra gyvybės imitacija. Jis atrodo negyvas, bet sakmėje ima įgyti kūną. Tai šiurpus vaizdas apie netikrą, svetimą gyvybę, įleistą į namus.
Berno budrumas išgelbsti vaiką. Pasakojimas iškelia ne didvyrišką jėgą, o pastabumą, drąsą ir gebėjimą suprasti, kad naktį vyksta nepaprastas dalykas.
Naudotas variantas ir šaltinis
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 538, p. 545–546: „Laumių padėlys“. Redakcinis konkretaus nurodyto varianto perpasakojimas, patikrintas pagal visą šaltinio pasakojimą. Tai ne pažodinė užrašo transkripcija.
Vaikas, lopšys ir namų apsauga
Lopšys sakmėje yra svarbiausias namų centras. Jame turi gulėti savas vaikas; kai ten patenka svetimas padaras, pažeidžiama visa šeimos tvarka.
Dėl to sakmė artima seniesiems draudimams nepalikti kūdikio be priežiūros, saugoti slenkstį, langą, pirtį ir vakarines valandas.
