Lietuvių sakmės

Kiškio lūpos

Redakcinis perpasakojimas ir kontekstas

Trumpa sakmė apie liūdną kiškį, kurio niekas nebijojo, ir apie tai, kaip jis prajuokęs pats save persiskėlė lūpą.

Žanras
Etiologinė sakmė
Motyvai
gyvūno ypatybės kilmė, kiškio baimė, avis
Šaltinių būsena
tautosakinė

Sakmė

Bobutė ganė avis ir sėdėjo ant akmens. Kitoje jo pusėje pastebėjo kiškį. Šis verkė ir skundėsi, kad jo niekas nebijo.

Kiškio lūpos vaizdinė interpretacija su gyvūno ypatybės kilmė, kiškio baimė, avis motyvais
Kiškio lūpos: gyvūno ypatybės kilmė, kiškio baimė, avis motyvai perteikiami per pasakojimo vaizdą.

Jis sakė eisiąs nusiskandinti, bet bobutė jį sulaikė. Ji liepė palaukti, kol prieis avys, o tada iššokti iš už akmens.

Kiškis taip ir padarė. Avys pasibaidė ir puolė bėgti. Kiškiui pasidarė taip juokinga, kad jis ėmė kvatoti, kol lūpytė trūko.

Nuo tada kiškio lūpa liko perskelta.

Interpretacija: ką reiškia Kiškio lūpos?

Tai etiologinė sakmė, paaiškinanti gyvūno išvaizdos ypatybę. Ji neieško biologinio paaiškinimo, o sukuria juokingą ir lengvai įsimenamą kilmės istoriją.

Kiškis dažnai laikomas baikščiu gyvūnu, bet čia jis trokšta būti baisus. Sakmės humoras kyla iš to, kad jis išgąsdina avis, kurios pačios nėra labai drąsios.

Perskelta lūpa tampa juoko pėdsaku. Kūno forma aiškinama emocijos pertekliumi.

Naudotas variantas ir šaltinis

Vaikams.lt: „Kiškio lūpos“, visas sakmės tekstas. Redakcinis konkretaus nurodyto varianto perpasakojimas, patikrintas pagal visą šaltinio pasakojimą. Tai ne pažodinė užrašo transkripcija.

Humoras etiologinėse sakmėse

Ne visos sakmės bauginančios. Etiologinės istorijos apie gyvūnus dažnai naudoja juoką, perdėjimą ir netikėtą atomazgą.

„Kiškio lūpos“ rodo, kad tautosaka gali būti ir švelnus Gamtos stebėjimo žaidimas.

Kiškio lūpų šaltiniai ir naudingi puslapiai