- Žanras
- Etiologinė sakmė
- Motyvai
- grybų spalvos, nuodingi grybai, musė
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Iš pradžių visi grybai buvo vienodi ir nenuodingi. Nebuvo nei raudonų kepurėlių, nei geltonų, nei tamsių, o grybai augo be ypatingos vietos.

Musė, būdama pikta ir nešiojanti visokias nešvaras, sumanė grybus apnuodyti. Ji surengė grybams puotą, aprengė juos spalvotais rūbais ir kiekvienam paskyrė vietą: vienus po pušimis, kitus po eglėmis, trečius po beržais ar ąžuolais.
Voras ant musės pyko: ši buvo paženklinusi jo nugarą kryžiumi ir dviem taškais, lyg kryžiuočio. Jis nutiesė tinklą, sugavo skriaudikę ir suėdė. Musės nebelikus, nebuvo kam nuvilkti grybų rūbų.
Taip grybai liko spalvoti, o kai kurie - nuodingi.
Interpretacija: ką reiškia Grybų spalva?
Sakmė aiškina Gamtos įvairovę per puotos ir drabužio motyvą. Spalva tampa ne biologine savybe, o rūbu, kurį kažkas uždėjo.
Musė įveda netvarką ir nuodus, voras ją sustabdo, bet pasaulis jau pasikeitęs. Todėl pasakojimas paaiškina, kodėl miške grožis ir pavojus gali būti šalia.
Grybų vietų paskirstymas po skirtingais medžiais rodo tikrą Gamtos stebėjimą: žmonės žinojo, kad tam tikri grybai mėgsta tam tikras augavietes.
Naudotas variantas ir šaltinis
Vaikams.lt: „Grybų spalva“, visas sakmės tekstas. Redakcinis konkretaus nurodyto varianto perpasakojimas, patikrintas pagal visą šaltinio pasakojimą. Tai ne pažodinė užrašo transkripcija.
Spalva kaip įspėjimas
Grybų spalvos sakmėje nėra vien puošmena. Jos primena apie atpažinimą, atsargumą ir miško taisykles.
Dėl to pasakojimas tinka skaityti kaip liaudišką ekologinę pamoką: miškas dosnus, bet reikalauja žinojimo.
