- Žanras
- Užrašyti vietos pasakojimai
- Motyvai
- akmens vardas, liaudiška etimologija, žūtis upėje
- Šaltinių būsena
- Redakcinis užrašytų pasakojimų aptarimas
Viena vieta, dvi vardo istorijos
Nr. 136 vardą sieja su upėje žuvusiu pirkliu ir jo pavarde; nr. 137 svarstoma sąsaja su netoliese aliejų spaudusiu žmogumi. Viena versija pasakoja nelaimę, kita aiškina vardą per amatą. Šaltinis neleidžia išrinkti galutinai įrodytos kilmės.
Pasakotojai ir užrašymai
Nr. 136 pateikė Stanislav Šakievič, 82 metų, Šiurmonių kaime, Sudervės seniūnijoje; Ida Stankevičiūtė užrašė 2005 m. Nr. 137 pateikė Vladislav Jodka, 76 metų, Geležių Antakalnių kaime, toje pačioje seniūnijoje; užrašyta 2004 m. Tekstai paskelbti „Tautosakos darbų“ XXXIII tome (2007), p. 218–219, Klimoniškių vietovių grupėje.
Pateikėjo pavardė, jo gyvenamoji vieta ir pasakojamo objekto vieta yra skirtingi kortelės laukai. Jų nesuplakus lengviau palyginti vėliau rastą kitą užrašymą.
Pasakojimas nėra įvykio byla
Pirmojoje versijoje pasakojama apie vedlį ir pirklio žūtį, o vedliui priskiriama burtininko reputacija. Tai užrašyto pasakojimo teiginiai, ne patvirtintas nusikaltimas ar istorinio asmens savybių įrodymas. Originalo etninis pirklio įvardijimas taip pat nėra pagrindas apibendrinti bendruomenės bruožus.
Antroji versija išsakoma kaip galimybė. Redaguojant svarbu išlaikyti šį neapibrėžtumą: „galbūt vardas susijęs“ nereiškia „akmuo pavadintas todėl, kad“.
Kaip tyrinėti vardą toliau
Norint nustatyti kalbinę kilmę, reikėtų ankstesnių vardo užrašymų, jų formų ir vietos konteksto. Dviejų liaudiškų aiškinimų palyginimas yra tyrimo pradžia, o ne etimologijos išvada.
Šioje kortelėje nepateikiamas tikslus akmens lankymo taškas. Publikacijos vietovių grupavimas padeda ieškoti istoriniame kraštovaizdyje, tačiau jo nepakanka šiandienos prieigai ar koordinatėms patvirtinti.
