Žalioj girioj stadalėlis žodžiai
Žalioj girioj stadalėlis
Tai slaunus medelis /x2
Pas motulį, pas širdelį
Tai slauna dukrelė /x2
Aukštas dangus, šviesios žvaigždės
Švieskit man kelalį, joti pas mergel /x2
Arškietėli, garbuonėli,
Nestovėk prie kelio /x2
Kaip inširsiu, tai iškirsiu
Per tvorų išmesiu /x2
Nor tu kirsi, nor kaposi,
Dar geriau bujosiu /x2
Kai tu jos pas mergelį
Kelalį pastosiu /x2
Žalioj girioj stadalėlis: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip piršlybų dainą su kliūties vaizdiniu. Pradžioje gretinama: žalioj girioj slaunus medelis, o pas motulę slauna dukrelė. Šį gretinimą galima interpretuoti kaip merginos gyrių.
Toliau bernelis prašo aukšto dangaus ir šviesių žvaigždžių šviesti jam kelią joti pas mergelę, bet prie kelio stovi arškietėlis, garbuonėlis. Šį dygų krūmą galima suprasti kaip kliūtį meilės kelyje.
Pabaigoje bernelis grasina krūmą iškirsti ir per tvorą išmesti, bet krūmas atsako dar geriau bujosiąs ir pastosiąs kelią, kai bernelis jos pas mergelę. Šį dialogą galima interpretuoti kaip užsispyrusią kliūtį, trukdančią meilei. Tai viena galima prasmė, tačiau piršlybų kelio ir kliūties motyvas dainoje aiškus.
Žalioj girioj stadalėlis: simboliai ir posakiai
- Slaunus medelis, slauna dukrelė
- Girios medis, gretinamas su motinos dukra. Jie žymi merginos gyrių.
- Žvaigždės, šviečiančios kelią pas mergelę
- Kelią pas mylimąją apšviesti prašomos žvaigždės. Jos žymi piršlybų jojimą.
- Arškietis, garbuonėlis prie kelio
- Prie kelio stovintis dyglus krūmas. Jis žymi kliūtį meilės kelyje.
- „Kelią pastosiu"
- Krūmo grasinimas pastoti kelią pas mergelę. Jis žymi užsispyrusią meilės kliūtį.