Paremti Lietuva.love projektą

Verkė tėvas ir motina žodžiai

Verkė tėvas ir motina,
Kad sūnelį vaiskan rang(ia).

Neverk, tėvai ir motina,
Aš ten būsiu žalnierėl(is).

Aš ten būsiu žalnierėlis,
Viso vaiska vajaunyks.

Viso vaisko vajaunykas,
Iš pulkelio pulkaunyks.

Nuvažiuosiu Vilniaus miestan
Ir nupirksiu tris triūbas.

Ir nupirksiu tris triūbelas,
O ketvirtą varinę.

Pirmą triūbą užtriubysiu
Vilniaus miestą prajodams.

Antrą triūbą užtriubysiu,
Žalią giria, dajodams.

Trečią triubą užtriubysiu
Tėvo dvarą regėdams.

Varinėlę užugriausiu
Ant tėvulio didžio dvar(o).

Išein tėvas ir motina,
-Ar pažįstat mani jaun(ą)?

Ar pažįstat mani jauną?
Viso vaisko vajaunyk.

Viso vaisko vajaunyką,
Iš pulkelio pulkaunyk.

Oi suneli, oi sveteli,
Kaip mes tavi nepažins(me).

Nakty miego nemiegojom,
Dieną darbo nedarbuj(om).

Dieną darbo nedarbuj(om),
Pakol tavi užaugin(om).

Verkė tėvas ir motina: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip kareivio, šaukimo dainą. Pradžioje tėvas ir motina verkia, kad sūnelį rengia vaiskan, o jis ramina nesielvartauti, žadėdamas ten būti žalnierėliu, viso vaisko vajaunyku, pulkaunyku. Šiuos pažadus galima interpretuoti kaip raminimą ir jaunatvišką didžiavimąsi.

Toliau sūnus žada nuvažiuoti Vilniun, nupirkti tris triūbas ir ketvirtą varinę, ir grįždamas jomis triūbyti, kol užgrius tėvo dvarą. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip iškilmingą sugrįžimą.

Pabaigoje tėvai išeina ir klausia, ar pažinsią jį, vajaunyką, o paskui sako: kaip mes tavęs nepažinsim, naktį miego nemiegojom, dieną darbo nedirbom, pakol tave užauginom. Šiuos žodžius galima interpretuoti kaip tėvų atsidavimą ir meilę. Tai viena galima prasmė, tačiau kareivio išleidimo ir tėvų meilės motyvas dainoje aiškus.

Antra interpretacijos versija. Pažadų virtinę – tapti vajaunyku, pulkaunyku, parsivežti tris triūbas ir iškilmingai triūbyti prajojant Vilnių bei regint tėvo dvarą – galima skaityti ne kaip tikrą būsimą sugrįžimą, o kaip guodžiantį, idealizuotą vaizdą, kuriuo dengiamas tikrasis šaukimo skausmas. Karinėse istorinėse dainose toks pasakotojo pasipuikavimas neretai veikia kaip žodinis paguodos būdas: tikrovėje rekrūtų ėmimas reiškė ilgus tarnybos metus ir dažną negrįžimą, todėl pakili sugrįžimo svajonė kontrastuoja su pradžios verkimu. Tada tėvų atpažinimo scena nuskamba dvejopai – ir kaip pasididžiavimas sūnumi, ir kaip jų neišblėstanti baimė dėl jo. Tai lieka prielaida, bet ji paaiškina, kodėl daina pradedama ašaromis, o tęsiasi triumfo vaizdais.

Verkė tėvas ir motina: simboliai ir posakiai

Rengimas vaiskan
Sūnaus ėmimas į kariuomenę. Jis žymi šaukimą, dėl kurio verkia tėvai.
Žalnierėlis, vajaunykas, pulkaunykas
Sūnaus žadami kariniai laipsniai. Jie žymi jaunatvišką didžiavimąsi.
Trys triūbos ir varinė
Vilniuj perkamos triūbos grįžtant triūbyti. Jos žymi iškilmingą sugrįžimą.
„Naktį nemiegojom, kol užauginom"
Tėvų pasakojimas apie nemigą ir vargą auginant sūnų. Jis žymi tėvų atsidavimą ir meilę.

Verkė tėvas ir motina: dainos istorija

„Verkė tėvas ir motina“ priklauso karinėms istorinėms dainoms apie sūnaus išleidimą į kariuomenę. Daina pradedama verkiančių tėvų paveikslu – „kad sūnelį vaiskan rengia“ – ir sūnaus raminimu, kuris žada ten būti žalnierėliu, „viso vaisko vajaunyku“, „iš pulkelio pulkaunyku“; būtent rekrūtų ėmimas ir išleidimas yra pamatinis šio žanro motyvas.

Tiksli užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Pasakojimas apie Vilniuje perkamas tris triūbas ir varinę, kuriomis grįžtant triūbijama prajojant Vilnių, žalią girią ir regint tėvo dvarą, kuria iškilmingo sugrįžimo paveikslą; pabaigos tėvų atpažinimo scena su žodžiais „naktį miego nemiegojom... pakol tave užauginom“ sustiprina tėvų meilės ir atsidavimo gaidą. Tarminės lytys (vaiskas, žalnierėlis, vajaunykas, pulkaunykas) rodo gyvą šnekamosios kalbos pateikimą.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • D. Krištopaitė. Lietuvių karinės-istorinės dainos, Vilnius 1956
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986

Verkė tėvas ir motina: šaltiniai