Vaikščiojo mergelė žodžiai
Vaikščiojo mergelė
Po levendrų sodą,
: Vaikščiodama uliodama
Levendrėlį laužė. :
Vai tu levendrela
Žalias žolynėli,
: Ar nematei, levendrèla,
Mano bernužėlio? :
Kurį aš mylėjau
Širdelen turėjau,
: Šių naktelį per sapnelį
Žodelį kalbėjau.:
Sėdžiu už stalalio
Žiūrau per langelį,
: Žiūr-atjoja bernužėlis
Per lygų laukelį. :
Pririšo žirgelį
Pas rūtų darželį,
: O pats jaunas bernužėlis
Aukštojon klėtelėn. :
Duok žirgui abrako
Šalto vandenėlio,
: O man, jaunam bernužėliui,
Aukso sidabrėlio. :
Vai berneli mano,
Baltas dobilėli,
: Ar nežinai, bernužėli,
Kad aš siratėlė? :
Neturiu tėvulio
Senos motynėlės,
: Aš neturiu, bernužėli,
Aukso sidabrėlio. :
Vaikščiojo mergelė: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip meilės dainą su našlaitystės gaida. Pradžioje mergelė vaikščioja po levendrų sodą, laužydama levendrėlį, ir klausia jos, ar nematė jos bernužėlio, kurį mylėjo ir širdelėj turėjo. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip mylimojo ilgesį.
Toliau mergina pro langelį mato atjojant bernužėlį, kuris pririša žirgelį prie rūtų darželio ir pats eina aukštojon klėtelėn. Ji liepia duoti žirgui abrako ir vandens, o jam aukso sidabro. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip svečio sutikimą ir piršlybas.
Pabaigoje mergina prisipažįsta esanti siratėlė, neturinti tėvulio, motinėlės nei aukso sidabro. Šį prisipažinimą galima interpretuoti kaip meilę, kuriai kliudo skurdas ir našlaitystė. Tai viena galima prasmė, tačiau meilės ir našlaitystės motyvas dainoje aiškus.
Vaikščiojo mergelė: simboliai ir posakiai
- Levendrų sodas, laužiama levendra
- Sodas, po kurį vaikščioja ir levendrą laužo mergina. Jis žymi meilės ir ilgesio aplinką.
- Klausimas levendrai apie bernelį
- Augalo klausiama apie mylimąjį. Jis žymi mylimojo ilgesį.
- Atjojantis bernelis, pririštas žirgas
- Prie rūtų darželio žirgą rišantis svečias. Jis žymi piršlybų apsilankymą.
- „Aš siratėlė, neturiu aukso sidabro"
- Merginos prisipažinimas esant beturte našlaite. Jis žymi skurdo ir našlaitystės kliūtį.