Vai tu, voveraite, leliumai žodžiai
Vai tu, voveraite, leliumai,
Rudauodegaite, leliumai.
Vai, kur tu buvai,leliumai?
Kur tu vaikštinėjai, leliumai?
Po žalias girelas, leliumai.
Po žalius medelius, leliumai.
Po aukštas šakelas, leliumai.
Po drabnus lapelius, leliumai.
Vai, tu kiškuci, leliumai,
Trumpakojuci, leliumai.
Vai, kur tu buvai, leliumai?
Kur tu bėginėjai, leliumai?
Po lygias lankelas, leliumai,
Po žalias girelas, leliumai.
Po aukštus kalnelius, leliumai.
Taip pat galima groti ir Dm C G.
Vai tu, voveraite, leliumai: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „leliumai" galima suprasti kaip žaismingą dialoginę dainą apie žvėrelius. Pradžioje kreipiamasi į rudauodegę voveraitę, klausiant, kur ji buvo, kur vaikštinėjo, o ji atsako vaikščiojusi po žalias gireles, aukštas šakeles, drabnus lapelius. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip voverės kelionę po mišką.
Toliau ta pati struktūra perkeliama trumpakojui kiškučiui, kuris atsako bėginėjęs po lygias lankeles, žalias gireles, aukštus kalnelius. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip kiškio takus.
Panašius klausimus ir atsakymus galima interpretuoti kaip žaismingą, galbūt vaikams ar žaidimui skirtą dainą. Tai viena galima prasmė, tačiau žaismingas dialoginis dainos pobūdis aiškus.
Vai tu, voveraite, leliumai: simboliai ir posakiai
- Rudauodegė voveraitė
- Klausinėjama, kur vaikščiojo voverė. Ji žymi pirmąjį dainos žvėrelį.
- Trumpakojis kiškutis
- Klausinėjamas, kur bėginėjo kiškis. Jis žymi antrąjį dainos žvėrelį.
- „Kur tu buvai, kur vaikštinėjai"
- Pasikartojantis klausimas žvėreliams. Jis žymi dialoginę dainos sąrangą.
- Girios, lankos, kalneliai
- Vietos, po kurias vaikščiojo žvėreliai. Jos žymi jų takus.