Vai šaliu šaliu sieras sakalėli žodžiai
Vai šaliu šaliu sieras sakalėli pro manį
Vai šaliu šaliu mėlynas paukšteli pro manį
Aš išlakiojau šimtų mylaliu dar ir dzvi
Ir nepamatiau tokios paukštelės kap tavį
Ir nepamatiau tokios raibosios kap tavį
Raibos plunksnelės, mėlynos akelės tai tavo
O tu gegiula, o tu raiboja tu mano
Vai šaliu šaliu juodas debesėli pro manį
Vai šaliu šaliu jaunas bernužėli pro manį
Aš išvakščiojau šimtų kermošėlių dar ir du
Ir nepamatiau tokios mergelės kap tavį
Ir nepamatiau tokos jaunosios kap tavį
Gelsvos kaselės, mėlynos akelės tai tavo
O tu mergele, o tu jaunoji tu mano
Vai šaliu šaliu sieras sakalėli: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip lygiagrečią meilės dainą, gretinančią sakalą ir bernelį. Pradžioje kreipiamasi į pro šalį skrendantį sierą sakalėlį, mėlyną paukštelį, sakant: išlakiojau šimtą mylių ir dvi, bet nepamačiau tokios paukštelės kaip tu. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip nepakartojamos mylimosios paiešką.
Toliau giriamos raibos plunksnelės ir mėlynos akelės gegutės, kuri pavadinama savąja. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip mylimosios grožio gyrių.
Pabaigoje ta pati struktūra perkeliama berneliui, gretinamam su juodu debesėliu: išvaikščiojau šimtą kermošių, bet nepamačiau tokios mergelės kaip tu, gelsvos kaselės, mėlynos akelės. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip mylimosios išskirtinumą tarp visų. Tai viena galima prasmė, tačiau sakalo ir bernelio lygiagretumas bei mylimosios gyrius dainoje aiškus.
Vai šaliu šaliu sieras sakalėli: simboliai ir posakiai
- Sieras sakalėlis, mėlynas paukštelis
- Pro šalį skrendantis sakalas. Jis lygiagretus jaunam berneliui.
- „Išlakiojau šimtą mylių, nepamačiau tokios"
- Daugybę mylių išlakiojęs sakalas, neradęs lygios. Jis žymi mylimosios nepakartojamumą.
- Raibos plunksnelės, mėlynos akelės gegutės
- Giriamas gegutės grožis. Jis žymi mylimosios žavesį.
- Gelsvos kaselės mergelės
- Šviesios merginos kasos. Jos žymi mylimosios grožį.
Vai šaliu šaliu sieras sakalėli: dainos istorija
„Vai šaliu šaliu sieras sakalėli“ priklauso meilės dainoms, kuriose mylimojo išskirtinumas perteikiamas per paukščio paralelę. Daina sudaryta iš dviejų lygiagrečių dalių: pirmiausia kreipiamasi į pro šalį skrendantį sierą sakalėlį (mėlyną paukštelį) ir sakoma, kad išlakiojus šimtą mylių „dar ir dzvi“ neaptikta tokios paukštelės, paskui ta pati gyriaus formulė perkeliama berneliui ir mergelei, kuriai išvaikščiojus šimtą kermošių nerasta lygios. Toks paukščio ir žmogaus gretinimas (psichologinis paralelizmas) yra vienas būdingiausių Lietuvių lyrinių meilės dainų bruožų.
Tiksli užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro požymius. Tarminės formos (šaliu, pro manį, kap tavį, dzvi) rodo dzūkišką pakraštį; ši daina turi artimų variantų tais pačiais vaizdiniais, tik su nedideliais skirtumais (pvz., kitokie skaičiai ar akelių spalva), o tai būdinga gyvai dainuojamai tradicijai.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Vai šaliu šaliu sieras sakalėli: šaltiniai
Vai šaliu šaliu sieras sakalėli: dažniausiai užduodami klausimai
Kaip „Vai šaliu šaliu sieras sakalėli“ dvi dalys apibūdina mylimuosius?
Pirmoje dalyje sakalas po šimto mylių ir dar dviejų neranda gegutei lygios paukštelės; antroje po šimto kermošių ir dar dviejų nerandama mergelei lygios jaunosios. Paukščių vaizdas parengia žmonių meilės paralelę.
Kodėl daina pradedama sakalu ir paukšteliu?
Tai psichologinis paralelizmas: pro šalį skrendantis sakalas ir nesurasta jam lygi paukštelė atstoja bernelį, ieškantį nepakartojamos mylimosios.
Ką šiame variante pabrėžia skaičius „šimtas mylių dar ir dvi“?
Perdėtas atstumas rodo, kad sakalas, o lygiagrečiai ir bernelis, ieškojo labai plačiai, bet tokios paukštelės ar mergelės nerado. Taip išaukštinamas konkretus mylimosios nepakartojamumas.
Ką rodo žodžiai „šaliu“, „pro manį“, „dzvi“?
Tai dzūkiškos tarmės formos; minkštasis tarimas ir „dz“ rodo, kad daina užrašyta pietų aukštaičių–dzūkų krašte.