Užteka teka žodžiai

Užteka teka šviesi Saulelė,
Vai, čiūta čiūta, žalia rūtelė.
Vai, čiūta čiūta, žalia rūtelė.

Užtekėdama randa žvaigždelę
Ketina laumė alų darytie
Visas žvaigždeles susiprašytie
Tiktai Saulelės napaprašytie
Palauk, laumele, kerštą darysiu
Devynis rytus neužtekėsiu
Kitus devynis rasos nekrėsiu

Užteka teka: dainos interpretacija

Šią dainą su priegiesmiu „čiūta čiūta, žalia rūtelė" galima suprasti kaip mitologinę dainą apie Saulę ir laumę. Pradžioje užteka šviesi Saulelė ir randa žvaigždelę, o laumė ketina darytis alų ir susiprašyti visas žvaigždeles. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip mitinę puotą.

Toliau sakoma, kad laumė prašosi visas žvaigždeles, tiktai Saulelės nepaprašo. Šį vaizdą galima suprasti kaip Saulės nuoskaudą, kai ji vienintelė nepakviesta.

Pabaigoje Saulė grasina kerštu: devynis rytus neužtekės, kitus devynis rasos nekrės. Šį grasinimą galima interpretuoti kaip personifikuotos Gamtos atsaką, kur Saulės šviesa ir rasa yra gyvybės sąlyga. Tai viena galima prasmė, tačiau mitinis Saulės ir laumės motyvas dainoje aiškus.

Užteka teka: simboliai ir posakiai

Šviesi Saulelė
Užtekanti, vėliau įsižeidžianti Saulė. Ji žymi personifikuotą dangaus šviesulį.
Alų daranti laumė
Puotai alų verdanti mitinė laumė. Ji žymi mitologinę būtybę.
Nepaprašyta Saulelė
Vienintelė į puotą nepakviesta Saulė. Ji žymi nuoskaudą.
Saulės kerštas: neužtekėti, rasos nekrėsti
Grasinimas devynias dienas neužtekėti ir nekrėsti rasos. Jis žymi gyvybei būtinos šviesos ir rasos sulaikymą.

Užteka teka: dainos istorija

„Užteka teka“ priklauso mitologinio pobūdžio dainoms, artimoms kalendorinei apeiginei lyrikai. Žanrą rodo pasakojimas apie Saulės ir laumės santykį: laumė ketina virti alų ir į puotą susiprašyti visas žvaigždeles, tik Saulelės nepakviečia, o įsižeidusi Saulė grasina kerštu – devynis rytus neužtekėti ir devynias dienas rasos nekrėsti. Toks dangaus reiškinių aiškinimas kaip gyvų būtybių poelgių ir kartotinis priegiesmis „čiūta čiūta, žalia rūtelė“ būdingi senajam, mitologiniam dainų klodui.

Laumės Lietuvių mitologijoje yra senos, ikikrikščioniškos būtybės, dažnai siejamos su vandeniu, verpimu ir audimu, o Saulė baltų tikėjimuose laikyta svarbiu, gyvu ir jaučiančiu dangaus šviesuliu. Tikslios užrašymo vietos ir laiko šiame puslapyje nėra, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; jos Saulės keršto formulė įprasmina šviesos ir rasos kaip gyvybės sąlygų svarbą.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • N. Laurinkienė. Mito atšvaitai Lietuvių kalendorinėse dainose, Vilnius 1990
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986