Uoj rūta, rūta žodžiai

Uoj rūta, rūta
Rūtela žalioji
Kodėl nežaliuoji
Žiemą vasarėl

Todėl nežaliuoju
Žiemą vasarėlį
Kad sesė pasėjo
Ne ten kur norėj

Man sesiulė sėjo
Aukštuose kalnuose
Aukštuose kalnuose
Tuose dirvonuose

Kur nei lietus lyja
Nei vėjelis pučia
Nei šviesi Saulalė
Nigdei neužais

Uoj tatuši mano
Tatuši širdeli
Kodėl mani nulaidai
Už seno našlal

Kodėl mani nulaidai
Už seno našlalio
Už seno našlalio
Prie didžio vargel

Kodėl mani nelaidai
Už jauno bernelio
Už jauno bernelio
Ant didžio dvarel

Uoj rūta, rūta: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip lygiagrečią dainą, gretinančią rūtą ir merginą. Pradžioje klausiama žaliosios rūtos, kodėl ji nežaliuoja žiemą vasarą, o ji atsako, kad sesė pasėjo ją ne ten, kur norėjo: aukštuose kalnuose, dirvonuose, kur nei lietus lyja, nei vėjelis pučia, nei Saulė užteka. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip nederlingoje, nykioje vietoje pasėtą rūtą.

Toliau ta pati mintis perkeliama merginai: ji prikaišioja tėvužėliui, kodėl nuleido ją už seno našlio, prie didžio vargo, o ne už jauno bernelio, ant didžio dvaro. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip nelaimingos ištekinimo dalios paveikslą.

Rūtą nederlingoje žemėje ir merginą, ištekintą už seno našlio, galima interpretuoti kaip lygiagrečius nykios dalios vaizdus, su priekaištu tėvui. Tai viena galima prasmė, tačiau rūtos ir merginos lygiagretumas dainoje aiškus.

Uoj rūta, rūta: simboliai ir posakiai

Nežaliuojanti rūta
Nederlingoje vietoje pasėta, nežaliuojanti rūta. Ji lygiagreti nelaimingai ištekintai merginai.
Aukšti kalnai, dirvonai be lietaus ir Saulės
Nyki vieta, kur rūta pasėta. Ji žymi nederlingą, niūrią dalią.
Senas našlys
Vargingas senas vyras, už kurio mergina nuleista. Jis žymi nelaimingą ištekinimą.
Jaunas bernelis, didis dvaras
Trokštas jaunas jaunikis ir turtingas dvaras. Jie žymi geidžiamą, bet neišsipildžiusią dalią.

Uoj rūta, rūta: dainos istorija

„Uoj rūta, rūta“ priklauso šeimos dainoms apie nelaimingą ištekinimo dalią, sukurtoms lygiagretumo principu. Žalioji rūta nežaliuoja, nes pasėta ne ten, kur norėjo, – aukštuose kalnuose, dirvonuose, kur nei lietus lyja, nei Saulė užteka; tas pat perkeliama merginai, prikaišiojančiai tėvui, kodėl nuleido ją už seno našlio, o ne už jauno bernelio. Toks rūtos ir merginos gretinimas bei priekaištas tėvams dėl negeros dalios būdingas šeimos ir merginų dalios dainoms.

Tiksli šio užrašymo vieta ir laikas puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Rūta čia – jaunystės ir merginos simbolis, o nederlingos žemės vaizdas (kalnai, dirvonai be lietaus ir Saulės) lygiagrečiai įprasmina nykią, vargingą ištekėjimo dalią.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986