Uoj rūta, rūta žodžiai

Šią dainą galima suprasti kaip lygiagrečią dainą, gretinančią rūtą ir merginą. Pradžioje klausiama žaliosios rūtos, kodėl ji nežaliuoja žiemą vasarą, o ji atsako, kad sesė pasėjo ją ne ten, kur norėjo: aukštuose kalnuose, dirvonuose, kur nei lietus lyja, nei vėjelis pučia, nei saulė užteka. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip nederlingoje, nykioje vietoje pasėtą rūtą.

Toliau ta pati mintis perkeliama merginai: ji prikaišioja tėvužėliui, kodėl nuleido ją už seno našlio, prie didžio vargo, o ne už jauno bernelio, ant didžio dvaro. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip nelaimingos ištekinimo dalios paveikslą.

Rūtą nederlingoje žemėje ir merginą, ištekintą už seno našlio, galima interpretuoti kaip lygiagrečius nykios dalios vaizdus, su priekaištu tėvui. Tai viena galima prasmė, tačiau rūtos ir merginos lygiagretumas dainoje aiškus.