Tur mano tėvelis žodžiai
Tur mano tėvelis
Du vyšnių sodelius
Vienam čiulba paukštužėliai,
Antram lakštingalėliai.
Lakštingalužėlis,
Gražus paukštužėlis,
Ei, nelek sakalužėli,
Nebaidyk lakštingalos.
Lakštingalužėlis,
Gražus paukštužėlis,
Jis čiulba per naktužėlę,
Tėvelį budindams.
Kelkis tėvužėli,
Mano sengalvėli,
Seniai gieda giedužėliai,
Aušta balta aušrelė.
O aš atsikėlęs,
O ir pažiūrėjau,
Negied kiemo gaidužėliai,
Neaušt balta aušrelė.
Kelkis tėvužėli,
Mano sengalvėli,
Prikelk savo sūnužėlius,
Siųski laukelių arti.
Kelkis sūnužėli,
Mano dobilėli,
Junkit šėmus jautužėlius,
Eikit laukelių arti.
Tėvužėli mano,
Sengalvėli mano,
Kas mums taisys žagružėles,
Mums jauniems artojužiams?
Sūnytėli mano,
Dobilėli mano,
Kaldykit kiemo draugalėlius,
Taisys naują žagrelę.
Tėvužėli mano,
Sengalvėli mano,
Graudi mano širdužėlė,
Kad ne mano tėvelio.
Tur mano tėvelis: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip dainą apie ankstų prabudimą darbui. Pradžioje sakoma, kad tėvelis turi du vyšnių sodelius: viename čiulba paukšteliai, antrame lakštingalėliai. Sakalui prašoma nelėkti ir nebaidyti lakštingalos. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip ramaus sodo ir giesmininko paveikslą.
Toliau lakštingala per naktį gieda, žadindama tėvelį keltis, esą seniai gieda giesmininkai ir aušta aušrelė, nors atsikėlęs jis pamato, kad dar negieda gaideliai ir neaušta aušra. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip raginimą laiku kelti sūnus arti laukelių su šėmais jaučiais ir žagre.
Pabaigos eilutę, kad graudi širdužėlė, kad ne mano tėvelio, galima interpretuoti kaip ilgesio ar našlaitystės gaidą. Tai viena galima prasmė, tačiau prabudimo darbui ir lakštingalos giesmės motyvas dainoje aiškus.
Antra interpretacijos versija. Dainą galima skaityti ir kaip šeimos dainą apie kartų tęstinumą ūkyje, kurioje arimas tik įrėmina svarbesnį dalyką – tėvo ir sūnų santykį. Lakštingala, žadinanti tėvelį, kreipiniai „sengalvėli“ ir „dobilėli“ bei klausimas, kas taisys žagres jauniems artojams, sudaro pokalbį, kuriame senoji karta perduoda darbą ir rūpestį jaunajai. Tuomet paskutinė eilutė apie graudžią širdį „kad ne mano tėvelio“ skamba ne kaip arimo, o kaip netekties ir ilgesio užbaiga – galbūt dainuojama jau be tėvo likusio žmogaus. Tai lieka prielaida, bet ji paaiškina, kodėl darbo vaizdai persmelkti tokio šilto, asmeniško tono.
Tur mano tėvelis: simboliai ir posakiai
- Du vyšnių sodeliai
- Tėvelio sodai su paukšteliais ir lakštingalom. Jie žymi tėvų namus.
- Lakštingala
- Per naktį giedanti, tėvelį žadinanti lakštingala. Ji žymi prabudimo skelbėją.
- Sakalas, prašomas nelėkti
- Sakalas, galintis nubaidyti lakštingalą. Jis žymi grėsmę giesmininkui.
- Šėmi jaučiai ir žagrė
- Į lauką jungiami jaučiai ir taisoma žagrė. Jie žymi ūkišką arimo darbą.
Tur mano tėvelis: dainos istorija
„Tur mano tėvelis“ priklauso darbo dainoms: jos ašis – ankstyvas kėlimasis arti laukelio. Lakštingala, per naktį giedanti tėvelio sode, žadina šeimą darbui, tėvas kelia sūnus, jungiami šėmi jaučiai ir taisoma žagrė. Toks šeimos darbų vardijimas (kėlimasis, jaučių jungimas, žagrės taisymas) ir pavasariškas sodo, paukščių giesmės fonas būdingi arimo bei ūkio darbo dainoms.
Tiksli šio užrašymo vieta ir laikas puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Greta darbo motyvo ryškus ir šeimos sluoksnis: kreipiniai „tėvužėli, sengalvėli“, „sūnytėli, dobilėli“ kuria kelių kartų ūkio paveikslą, o paskutinė eilutė apie graudžią širdį prideda ilgesio gaidą.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Tur mano tėvelis: šaltiniai
Tur mano tėvelis: dažniausiai užduodami klausimai
Tur mano tėvelis: kokia tai daina?
Tai darbo daina apie ankstų kėlimąsi arti laukelio, kurioje ryškus ir šeimos – tėvo bei sūnų – santykio sluoksnis.
Kodėl lakštingala žadina tėvelį?
Lakštingala čia – prabudimo skelbėja. Ji per naktį gieda ir ragina keltis darbui, nors atsikėlęs tėvelis pamato, kad dar nė gaideliai negieda, nė aušra neaušta.
Ką reiškia „šėmi jaučiai“ ir „žagrė“?
„Šėmi“ jaučiai – tai pilkšvi, melsvai pilki jaučiai, o žagrė – senovinis arklas laukui arti. Jie žymi ūkišką arimo darbą, į kurį keliami sūnūs.
Ką reiškia paskutinė eilutė apie graudžią širdį?
Eilutė „graudi mano širdužėlė, kad ne mano tėvelio“ prideda ilgesio ar našlaitystės gaidą. Ją galima suprasti kaip netekties užuominą po ramaus ūkio paveikslo.